Norvegų spaudoje nuolat pasirodo pranešimai, kad užsienio vežėjai kenkia vidinei rinkai, atimdami iš norvegų vežėjų darbus ir kuria socialinį dempingą. Kabotažas tapo tarsi etikete kiekvienam užsienietiškam vilkikui, kuris važiuoja Norvegijos keliais.
Kabotažu vadinami vietiniai pervežimai, kuriuos atlieka užsienio vežėjai. Tarptautiniais pervežimais laikomi visi pervežimai, kurių metu norvegų arba kitų šalių vežėjai kerta valstybės sieną. Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) teritorijose tarptautiniai pervežimai gali būti vykdomi neribotai jei transporto kompanija turi transporto paslaugų licenciją. Kad nebūtų pažeistos kabotažo taisyklės, pervežimų skaičius šalies viduje neturi viršyti trijų kartų arba vilkikas turi palikti šalies teritoriją per 7 dienas.
Pervežimo kaštai ir vairuotojų atlyginimai
Europiečių pervežimo kaštai yra apie 30 procentų žemesni nei norvegų. Norvegų vežėjai sako, kad beveik kasdien yra nustebinami užsienio kompanijų siūlomomis žemomis kainomis. Tam įtakos turi ir apie 60 procentų didesni norvegų darbo užmokesčiai lyginant su šalimis, su kurių vežėjais norvegai konkuruoja.
Norvegijos darbo inspekcijos atlikto tyrimo duomenimis, apie 70 procentų vilkikų vairuotojų, atliekančių vietinius pervežimus Norvegijoje, gauna Norvegijos įstatymų neatitinkančius atlyginimus.
“2016-2017 metais daugybė vairuotojų už darbą, atliktą Norvegijoje, gavo per mažus atlyginimus‘‘ – sako Morten Lien, vyr. darbo inspekcijos specialistas.
Vairuotojai, dirbantys užsienio kompanijose ir vykdantys vietinius pervežimus Norvegijoje turėtų gauti bent minimalų Norvegijos vyriausybės nustatytą darbo užmokestį, t.y. 17,47 EUR (167,5 NOK). Duomenis patvirtina ir Profesinės saugos ir sveikatos inspekcija. Vyr. darbo inspekcijos specialisto teigimu, kai kurie vairuotojai gauna net mažiau nei 50 NOK (5,21 EUR) per valandą ir nedidelius dienpinigius.
Norvegai už vairuotojo darbą įprastai gauna apie 200 NOK per valandą (20,87 EUR), tad norvegų transporto kompanijoms itin sunku konkuruoti su užsienio kompanijomis, kurios moka vairuotojams kelis kartus mažiau.
Užsienio vežėjai kuria socialinį dempingą?
Per kelerius metus darbo inspekcija kelyje sustabdė kelis šimtus vairuotojų, atliekančių vietinius pervežimus Norvegijoje, iš kurių 74% buvo apmokami mažesniu įkainiu, nei nurodyta Norvegijos įstatymuose.
„Tai, kad užsienio kompanijų darbuotojai gauna tokius mažus atlyginimus yra labai rimta. Tai sukuria naują subklasę, kuri sutinka dirbti už nedidelį atlygį ir taip iškreipia transporto paslaugų rinką. Tokia situacija kenkia darbo rinkai ir norvegiškam verslui“ – sako Norvegijos krovinių pervežimo asociacijos vykdantysis direktorius Geir A.Mo.
Jis priduria, kad norvegiškoms transporto kompanijoms bus sunku konkuruoti, nes pelno maržos jau yra labai žemos. Kai vairuotojai uždirba tokius mažus atlyginimus, norvegams kyla pavojus prarasti darbo vietas ir verslus.
Užsienio vairuotojais nepatenkinti Norvegai
Norvegų spaudoje rašoma, kad žemesni kainų pasiūlymai iš užsienio vežėjų ne tik kuria socialinį dempingą, bet ir kelia nerimą dėl sąlygų, kuriomis užsieniečiai dirba Norvegijoje.
Vairuotojai pažeidžia darbo laikus, netinkamai ilsisi, neturi pakankamai vairavimo įgūdžių, kad galėtų saugiai dirbti žiemos metu. Norvegai pasipiktinę ir netinkamai paruoštomis darbui užsieniečių mašinomis. Kelių administracijos surinktoje statistikoje dėl vilkikų patirtų įvykių keliuose dažniausiai kaltos netinkamos padangos arba netinkama vairuotojų kvalifikacija. Atkreipiamas dėmesys, kad vairavimo sąlygos Norvegijoje labai skiriasi nuo sąlygų kontinente.
Pagal Norges Lastebileirerforbund (NFL) atliktą tyrimą norvegų transporto įmonės daugiausiai dirba su statybų projektais, žemės ūkio transportu, biriais kroviniais, cisternomis ir distribucija – su paslaugomis, kurias užsienio vežėjams dėl įvairių priežasčių sunku atlikti, reikalingi specializuoti įrenginiai, ilgalaikės sutartys.
Skandinavijos rinkose Lietuviai – ketvirtoje vietoje
Pastaruoju metu labiausiai auga vežėjų iš Baltijos šalių ir Lenkijos skaičius. 2015 metais užsienio vežėjai atliko 29 procentus kabotažo pervežimų Norvegijoje, tuo tarpu 2016 metais šis skaičius išaugo iki 43 procentų ir nuolat didėjo. 2015 metų duomenimis daugiausiai vietinių pervežimų tarp užsieniečių atlieka Švedijoje, Lenkijoje ir Danijoje registruotos transporto įmonės. Lietuviai šiame sąraše yra ketvirti.
„Tarptautinė konkurencija labai arši. Jie pritraukia vis pigesnės darbo jėgos iš Filipinų, Baltarusijos ir Ukrainos. Tai apsunkina sąlygas norvegų vežėjų konkurencijai su užsienio vežėjais“ – sako Geir A.Mo.
Tamsioji globalizacijos pusė
Danų spauda rašo, kad daug įmonių perkelia savo veiklą į žemesnių kaštų šalis, tokias kaip Latvija ar Lietuva. O auganti pervežimų industrija leidžia šioms šalims kreiptis į ES dėl vairuotojų trūkumo ir gauti leidimus į šalį pakviesti vairuotojus ne iš sąjungos šalių.
Ole Christensen, Danijos atstovas Europos parlamente, interneto laikraščiui avisen.dk teigė, kad situacija nėra teisinga europiečių atžvilgiu. Šiuo metu Europoje yra apie 20 milijonų bedarbių, o tuo tarpu įvairios kompanijos, tarp jų ir daniškos, importuoja papildomą darbo jėgą iš besivystančių šalių. Tai – tamsioji globalizacijos pusė.
Norvegai taip pat susirūpinę globalizacija. Anksčiau, užsienio vežėjai galėjo teikti transporto paslaugas importuojant/eksportuojant prekes iš Norvegijos. Tačiau dėl EEE reguliavimo, Norvegijai įpareigota išplėsti užsienio vežėjų prieigą prie kabotažo, t.y. vietinių pervežimų Norvegijoje.
Vairuotojų darbo atlyginimas Norvegijoje
Norvegija yra nurodžiusi įkainius, kuriuos vairuotojai turėtų gauti atlikdami vietinius pervežimus Norvegijoje. Darbo inspekcija įpareigota patikrinti, ar faktiniai mokėjimai, kuriuos gauna vairuotojai, atitinka skaičius, kurie pateikiami dokumentuose.
“Inspekcijai tenka susidurti ne tik su vairuotojais, gaunančiais nepakankamą darbo užmokestį, bet net su neįdarbintais vairuotojais. Dažniausiai jie sako, kad tai pirmoji jų darbo diena ir darbinimo dokumentai dar nespėti sutvarkyti“ – teigia finansinių nusikaltimų biuro su darbo pažeidimais dirbančio skyriaus atstovas Bjorn Kristensen. „Iki šiol daug dėmesio skyrėme statybų aikštelėms, tačiau dabar daugiau dėmesio skirsime transporto sektoriui‘‘- sako pareigūnas Bjorn Kristensen.
Darbo inspekcija patikrina, ar vairuotojai gauna atlyginimą, į kurį jie turi teisę. Kai darbo inspekcija išaiškina, kad mokamas per mažas darbo atlygis, susisiekia su užsienio kompanija, kurioje vairuotojas dirba ir išsiunčia nurodymus mokėti įstatymus atitinkantį atlyginimą jei kompanija ketina vėl vykdyti vietinius pervežimus Norvegijoje.
Norvegijos darbo inspekcija nuo 2015 ypač griežtai tikrina darbo užmokesčius įvairiose industrijose. Nuo 2018 metų Norvegijos darbo inspekcija sustiprina pajėgas ir kartu su Norvegijos kelių administracija, policija, muitine ir mokesčių inspekcija stengsis kontroliuoti užsienio kompanijas ir spręsti problemas, kylančias dėl užmokesčių neatitinkančių vietinių įstatymų.
Nuotr. Trans.INFO