Svarbiausia informacija:
- Šešios Nyderlandų provincijos 2026 m. rugpjūčio 21 d. pasirašė susitarimą dėl Šiaurės rytų koridoriaus.
- Vienas pagrindinių tikslų – perkelti dalį krovinių iš kelių transporto į geležinkelius ir vidaus vandenų kelius.
- Provincijos taip pat planuoja plėtoti intermodalųjį transportą, diegti skaitmeninius sprendimus, skatinti inovacijas ir stiprinti logistikos perkrovimo mazgus.
- Numatoma efektyviau išnaudoti esamus geležinkelių, uostų ir vidaus vandenų kelių pajėgumus.
Didėjantys krovinių srautai, ribota erdvė ir būtinybė mažinti transporto poveikį aplinkai apsunkina logistikos plėtrą Nyderlanduose. Šešių provincijų valdžios atstovai pripažino, kad šių iššūkių neįmanoma veiksmingai spręsti atskirai, apsiribojant vienos provincijos ar regiono ribomis.
2026 m. rugpjūčio 21 d. pasirašytas susitarimas žymi glaudesnio bendradarbiavimo, siekiant koordinuoti kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportą, pradžią. Konkrečių infrastruktūros projektų sąrašas kol kas nepateiktas. Pirmiausia provincijos nori išsiaiškinti, kuriuose maršrutuose būtų galima perkelti krovinius iš vienos transporto rūšies į kitą ir kaip geriau panaudoti jau veikiančią infrastruktūrą.
Šešios provincijos veiks kartu
Susitarimą pasirašė Groningeno, Fryzijos, Drentės, Overeiselio, Flevolando ir Utrechto atstovai. Šiaurės rytų koridorius turėtų susieti šį Nyderlandų regioną su šalies ir Europos logistikos tinklais. Koridorius grindžiamas intermodaliojo transporto modeliu, pagal kurį keliai, geležinkeliai ir vidaus vandenų keliai veikia kaip viena sistema, o ne plėtojami atskirai.
Dar 2026 m. gegužę Utrechto provincijos valdžia oficialiai pritarė prisijungimui prie iniciatyvos. Tuomet koridoriaus dokumentuose pabrėžta, kad bendradarbiavimo tikslas – įvertinti, kaip optimaliai organizuoti ir išnaudoti intermodalųjį krovinių transporto tinklą.
Rugpjūtį pasirašyta bendra deklaracija žymi kitą projekto etapą.
Provincijos sieks perkelti daugiau krovinių į geležinkelius ir vidaus vandenų kelius
Vienas konkrečiausių plano tikslų – perkelti dalį dabartinių krovinių srautų iš kelių transporto į geležinkelius ir vidaus vandenų kelius. Provincijos kol kas nenurodė, kokią krovinių dalį būtų galima perkelti ir kada tai galėtų įvykti.
Pirmiausia bus analizuojami krovinių srautai ir vertinama, kuriuose maršrutuose būtų realu pakeisti transporto rūšį.
Bendradarbiavimo darbotvarkėje taip pat numatyta plėtoti intermodalųjį transportą, mažinti logistikos poveikį aplinkai, diegti skaitmeninius sprendimus, skatinti inovacijas ir stiprinti logistikos mazgus. Flevolando provincijos pranešime taip pat minima galimybė geriau išnaudoti esamo geležinkelių tinklo, uostų ir vidaus vandenų kelių pajėgumus.
Tai reiškia, kad dėmesys bus skiriamas ne vien naujų objektų statybai. Provincijos nori koordinuočiau naudoti jau turimą infrastruktūrą.
Koridorius turėtų sumažinti kitų transporto tinklo dalių apkrovą
Šiaurės rytų koridorius papildytų jau veikiančių Nyderlandų krovinių transporto koridorių tinklą. Provincijų vertinimu, jis galėtų sumažinti kitų transporto tinklo dalių apkrovą, dalį krovinių srautų nukreipiant per šiaurės rytinę šalies dalį.
Projekto reikšmė neapsiriboja šešiomis dalyvaujančiomis provincijomis. Koridorius yra Europos Šiaurės jūros–Baltijos transporto koridoriaus dalis ir turėtų sustiprinti šiaurės rytų Nyderlandų ryšius su Šiaurės jūros uostais bei tarptautiniais maršrutais į uostų aptarnaujamus regionus.
Susitarimo rengime dalyvavęs Zwolle uostas pabrėžia, kad kelių, geležinkelių ir vandens transporto integracija sustiprintų regiono pozicijas logistikos srityje ir pagerintų jo ryšius su likusia Nyderlandų dalimi bei Europa.
Pirmiausia – analizė, vėliau sprendimai dėl investicijų
Kol kas susitarimas reiškia tik bendrą veiksmų kryptį. Jis dar nepatvirtina konkrečių infrastruktūros projektų ir nenustato investicijų apimties.
Per artimiausius mėnesius šešios provincijos turės parengti bendrą veiksmų programą. Rengdamos ją, provincijos analizuos krovinių srautus, infrastruktūrą, teritorijų planavimą, transporto poveikio aplinkai mažinimą ir regiono ekonomines galimybes. Šių darbų rezultatai taps pagrindu priimant sprendimus dėl galimų projektų ir investicijų.
Zwolle uostas teigia, kad veiksmų programa turėtų apimti konkrečias iniciatyvas ir tyrimus, padėsiančius nustatyti tolesnių investicijų į koridorių kryptis.
Kelių transportas išliks bendros sistemos dalimi
Nors vienas bendradarbiavimo tikslų – perkelti daugiau krovinių iš kelių transporto į geležinkelius ir vidaus vandenų kelius, koridoriaus planuose nenumatoma atsisakyti kelių transporto.
Keliai, geležinkeliai ir vidaus vandenų keliai turėtų veikti kaip vienos intermodaliosios sistemos dalys. Provincijos ieškos sprendimų, kurie padėtų sujungti skirtingas transporto rūšis ir geriau panaudoti kiekvienos jų privalumus.
Analizės turės parodyti, kiek krovinių iš tiesų būtų galima perkelti iš kelių į geležinkelius ir vidaus vandenų kelius. Pasirašytame susitarime kol kas nenustatytos nei konkrečios srautų apimtys, nei jų perkėlimo terminai.
Šiame etape svarbiausia ne mažinti kelių transporto mastą, o geriau derinti jį su geležinkelių ir vidaus vandenų transportu šešių provincijų teritorijoje.
