Palyginus tuos pačius ketvirčius 2023 ir 2022 metais, net 62 proc. daugiau produkcijos eksportuota jūros keliu, o pardavimo apimtys sausuma išaugo 38 proc. Atsigavimas stebimas Ukrainos rinkoje – šioje šalyje realizuota tris kart daugiau produkcijos nei tą patį ketvirtį praėjusiais metais, taip pat maždaug tris kart daugiau produkcijos eksportuota į Lenkiją ir kitas šalis (didžiąja dalimi į Skandinaviją). Kaimyninėje Latvijoje parduota 12 proc. daugiau produkcijos, vietinėje Lietuvos rinkoje – visų rūšių produktų pardavimai augo 23 procentais.
2023 m. II ketvirtį vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo produktų gamykla dirbo panaudodama 89 proc. savo pajėgumų ir perdirbo kiek daugiau nei 2,3 mln. tonų naftos žaliavos. Palyginus tuos pačius ketvirčius 2022 ir 2023 metais, šie gamybos rezultatai ženkliai geresni šiais metais, nes praėjusių metų II ketvirtį naftos perdirbimo produktų gamyklos technologiniai įrenginiai buvo sustabdyti kapitaliniam remontui ir gamykla tą ketvirtį dirbo perpus mažesniu pajėgumu.
2023 metų rugpjūčio pradžioje į Klaipėdos jūrų uostą buvo atgabentas ir į ORLEN grupės gamyklą Mažeikių rajone sėkmingai pristatytas reaktorius – svarbiausia hidrokrekingo įrenginio dalis. Projektą planuojama užbaigti iki 2025 metų, o jį įgyvendinus metinis EBITDA išaugs apie 68 mln. Eur.
“Tai bus pasiekta padidinus didelio pelningumo produktų išeigą net 12 procentų – nuo dabartinių 72 iki 84 proc.”, – pranešė įmonė.
Norėdama pagaminti numatytą degalų kiekį „ORLEN Lietuva“ per metus perdirba iki 10 mln. tonų naftos žaliavos. Pradėjus eksploatuoti hidrokrekingo įrenginį, panašų produktų kiekį bus galima gauti perdirbant 8 mln. tonų naftos žaliavos per metus.
Nuo 2006 m. PKN ORLEN išleido apie 3,7 mlrd. Eur Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklos įsigijimui ir tolesnėms investicijoms. Bendrovė neseniai tapo PKN ORLEN integruotos naftos chemijos grandinės dalimi.