Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje parduota apie 1,2 mlrd. litrų dyzelino – tai 15 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Toks smukimas yra daugiau nei dvigubai didesnis nei metų pradžioje prognozuoti 6 proc. ir, pasak ekspertų, siejamas su išaugusiu akcizu bei vežėjų sprendimu pirkti degalus kaimyninėje Lenkijoje, kur jie pigesni 8–10 centų už litrą.
Pasak Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA), 2025 m. degalinių sektoriaus apyvarta gali sumažėti net 480 mln. eurų, o vien pasienio regionuose planuojama atleisti apie 100 darbuotojų, kurių bendras darbo užmokesčio fondas siekia 3 mln. eurų. Tikėtina, kad sektoriaus pelno mokesčio įplaukos sumažės dar 1,5 mln. eurų.
Taip pat skaitykite: Akcizų bumerangas: kaip brangus dyzelinas stumia vežėjus iš Lietuvos
Akcizo mažinimas – ne tik apie kainas, bet ir apie biudžetą
Vilniaus universiteto ekonomistas dr. Algirdas Bartkus pabrėžia, kad dabartinė mokesčių politika riboja ne tik vartojimą, bet ir biudžeto pajamas. Jo skaičiavimais, esant dabartiniam akcizui, bendros įplaukos į biudžetą iš akcizo ir PVM 2024–2025 m. sudarys apie 1,875 mlrd. eurų. Tačiau sumažinus akcizą iki 440 eurų už 1000 litrų, jos galėtų siekti iki 1,92 mlrd. eurų.
„Jei mokesčiai auga greičiau nei vartojimas, valstybė praranda – o ne uždirba. Racionalus akcizo lygis, kuris išlaiko paklausą, yra naudingesnis tiek valstybei, tiek ekonomikai“, – komentuoja A. Bartkus.
Dėmesys žaliosios transformacijos priemonėms
Tuo metu atsinaujinančių degalų asociacijos FUTURE FUEL viceprezidentas Jurgis Polujanskas ragina iškastinio kuro vartojimą mažinti ne mokesčiais, o tikslingomis transformacijos priemonėmis.
„Didžiausią efektą duoda sprendimai, kurie skatina atsinaujinančios energetikos naudojimą transporte: biometano, elektros, modernių atsinaujinančių degalų plėtrą. Taip pat būtina toliau elektrifikuoti geležinkelius, diegti mažos taršos zonas miestuose ir skatinti viešąjį transportą“, – teigia J. Polujanskas.
Jo skaičiavimais, įgyvendinus šias priemones, Lietuva iki 2030 m. galėtų sumažinti naftos degalų vartojimą 17,7 proc. – nuo 2,03 mln. iki 1,67 mln. tonų naftos ekvivalento.
