Lietuvoje pradedama pažangių antrosios kartos biodegalų gamyba. Pasvalyje įsikūrusi bioetanolio ir biodujų gamybos bendrovė pradėjo gaminti antrosios kartos degalus iš grūdų.
Biodegalų gamybos bendrovė „Kurana“ tai pirmoji įmonė Baltijos šalyse, kuri pradėjo gaminti antrosios kartos degalus. Iki šiol bendrovė iš grūdų gamino tik pirmosios kartos bioetanolį, įmaišomą į benziną. Pradėti antrosios kartos bioetanolio gamybą paskatino Lietuvos įsipareigojimas didinti atsinaujinančių išteklių dalį transporto sektoriuje bei pareiga pasiūlyti dar mažiau taršius degalus.
Per metus planuoja iš šalutinių gamybos produktų bendrovė planuoja pagaminti 1,2 tūkst. kub. metrų bioetanolio, o ilgainiui gamybos pajėgumus didinti iki 5 tūkst. kub. metrų.
„Kurana“ į papildomą fermentacijos procesui reikalingą įrangą investavo 100 tūkst. Eur. Antrosios kartos bioetanoliui bus panaudoti šalutiniai gamybos produktai, turintys krakmolo liekanų.
Atsinaujinančių išteklių energija transporto sektoriuje
Iki 2020 metų, pagal Atsinaujinančių išteklių direktyvą, Lietuva transporto sektoriuje įsipareigojusi pasiekti bent 10 proc. suvartojamos energijos iš atsinaujinančių išteklių. „Eurostat“ duomenimis, kol kas Lietuvos rodiklis siekia 3,6 proc. – beveik 2 kartus mažesnis nei bendras ES vidurkis (7,1 proc.).
Pasak „Kuranos“ vadovo Jurgio Polujansko, šioje direktyvoje nurodyta, kad ne daugiau kaip 7 proc. suvartojamos energijos būtų gaminama iš pirmosios kartos degalų. Šiuo apribojimu siekiama, kad biodegalų gamybai būtų naudojama ne tik mažiau maistui tinkamų žaliavų, bet ir ribojamas palmių aliejaus naudojimas degaluose.
Daugiau nei pusė viso importuojamo į ES palmių aliejaus maišoma į biodyzeliną, o palmių aliejaus sektoriaus plėtra lemia didelio masto atogražų miškų iškirtimą. Taigi, likę 3 proc. šio tikslo turi būti pasiekti naudojant pažangiuosius antrosios kartos biodegalus.
Be to, Degalų kokybės direktyvoje degalų tiekėjams yra nustatyta pareiga ne vėliau kaip iki 2020 metų rinkai pasiūlyti degalus, kurių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis energijos vienetui būtų bent 6 proc. mažesnis nei standartinis bazinis lygis. Pasak J. Polujansko, šio tikslo neįmanoma pasiekti vien tik iš maistui ir pašarams tinkamų degalų.
BNS/Kurana.lt nuotr.