Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

RFID (Radio-frequency identification) istorija prasidėjo dvidešimto amžiaus septintame dešimtmetyje nuo idėjos panaudoti magnetines juosteles parduotuvėse esančių produktų apsaugai. Juostelės buvo aptinkamos indukcijos kilpomis prie išėjimo. Aštuntame dešimtmetyje buvo patentuota pasyvaus imtuvo su atmintimi technologija, kuri stimuliuojama iš išorės siunčiamo signalo pateikia radijui grįžtamąjį ryšį per įmontuotą anteną – ir taip gimė šiandien mums žinoma RFID technologija.

XXI amžiaus pradžioje turėjau galimybę stebėti Diuseldorfo mugėje „Metro AG“ grupės parodomąją parduotuvę, kurioje buvo apsipirkinėjama mėtant visas prekes į krepšį, o jų suvestinę darė nuskaitymo vartai, per kuriuos reikėjo pravažiuoti artinantis prie kasos. Parduotuvė veikė gerai ir turėjo būti technologija, kuri greitai išpopuliarės, tačiau tai neįvyko dėl kelių priežasčių, kurias aptarsiu vėliau.

Kalbant apie veikimo principą – paprastai tai galima apibūdinti taip: RFID žymens mikroprocesorius saugo informacijos paketą ir, esant poreikiui (arba be jo), gali nusiųsti šią informaciją radijo ryšiu. Pagrindiniai sistemos komponentai yra: procesorius su antena ir skaitytuvas su antena. Žinoma, praktiškai tai šiek tiek sudėtingesnis ir įvairesnis procesas.

Straipsnis prieinamas tik prisijungusiems naudotojams

RFID (Radio-frequency identification) istorija prasidėjo dvidešimto amžiaus septintame dešimtmetyje nuo idėjos panaudoti magnetines juosteles parduotuvėse esančių produktų apsaugai. Juostelės buvo aptinkamos indukcijos kilpomis prie išėjimo. Aštuntame dešimtmetyje buvo patentuota pasyvaus imtuvo su atmintimi technologija, kuri stimuliuojama iš išorės siunčiamo signalo pateikia radijui grįžtamąjį ryšį per įmontuotą anteną – ir taip gimė šiandien mums žinoma RFID technologija.

XXI amžiaus pradžioje turėjau galimybę stebėti Diuseldorfo mugėje „Metro AG“ grupės parodomąją parduotuvę, kurioje buvo apsipirkinėjama mėtant visas prekes į krepšį, o jų suvestinę darė nuskaitymo vartai, per kuriuos reikėjo pravažiuoti artinantis prie kasos. Parduotuvė veikė gerai ir turėjo būti technologija, kuri greitai išpopuliarės, tačiau tai neįvyko dėl kelių priežasčių, kurias aptarsiu vėliau.

Kalbant apie veikimo principą – paprastai tai galima apibūdinti taip: RFID žymens mikroprocesorius saugo informacijos paketą ir, esant poreikiui (arba be jo), gali nusiųsti šią informaciją radijo ryšiu. Pagrindiniai sistemos komponentai yra: procesorius su antena ir skaitytuvas su antena. Žinoma, praktiškai tai šiek tiek sudėtingesnis ir įvairesnis procesas.

RFID rūšys

Atsižvelgiant į maitinimo tipą, RFID galime suskirstyti į:

– aktyvius – akumuliatoriaus energijos dėka etiketės pačios skleidžia radijo signalą ir gali būti skaitomos iš nemažo atstumo;

– pasyvius – į procesorių tiekiamą srovę generuoja skaitytojas, t.y. toks žymuo skleidžia signalą tik po to, kai skaitytojas jį sužadina bangomis;

– chipless RFID – vis labiau populiarėjantys žymenys be procesoriaus, pagrįsti bangų atspindžiu. Nors jie turi daug trūkumų, tokių kaip maža duomenų talpa ir nuskaitymo atstumas, bet yra labai pigūs ir lengvai pagaminami. Naudojant specialius spausdintuvus gali būti netgi spausdinami tiesiai ant gaminių.

Atsižvelgiant į tai, kaip duomenys išsaugomi, žymenys skirstomi į:

– ROM – read only – tik nuskaitymui, užkoduotas gamybos etape,

– WORM – vienkartinio kodavimo – švarų žymenį galima koduoti vieną kartą, o nuskaityti daug kartų,

– EPROM – daugkartinio kodavimo ir nuskaitymo.

Dėl dažnio galima paskirstyti į:

– žemo dažnio RFID: 125kHz – veikia iš arti, pvz., nuotolinės kortelės;

– aukšto dažnio RFID: 13,56 MHz – veikia maždaug 1 m atstumu, pvz., kreditinės kortelės, el. pasai ir NFC telefonuose;

– ypač aukšto dažnio RFID: 860–956 MHz (deja, pasaulyje yra skirtumų tarp zonų) – tai leidžia koduoti ir nuskaityti dideliu greičiu netgi iki 20 m atstumu.

Kiekvienas iš šių variantų ir kiekviena technologija, be abejo, turi savo unikalių pranašumų ir panaudojimų – pradedant nuo medicinos ir pardavimų, baigiant kasyba ir konteinerių gabenimu.

RFID logistikoje

Logistikos požiūriu galima manyti, kad praktiškai kiekvienas RFID technologijos variantas ras savo panaudojimą, tačiau skirtingose srityse.

Aktyviais aukšto dažnio žymenis galima naudoti žymėti sandėlyje esančias transporto priemones. Jų dėka žinome, kuris krautuvas šiuo metu juda, kuriame sandėlio skyriuje jis yra. Galime netgi – pritvirtindami imtuvus ant išvažiavimo užtvarų – nustatyti situaciją, ar kažkoks mūsų krautuvas netyčia nepateko į ką tik išvažiuojančio sunkvežimio puspriekabę.

Sandėliuose su didelių gabaritų prekėmis ant plokščių paviršių šias etiketes galima sėkmingai panaudoti prekių suradimui ir jų judėjimo stebėjimui. Ir net be modernios WMS sistemos ir zonų sandėlyje žymėjimo.


Tokioje „įprastoje“ logistikoje, kurioje dirbame su padėklais ir dėžėmis, tiek aktyvūs daugkartinio kodavimo žymenys, tiek WORM pasyvūs žymenys gali praversti. Daugkartinio kodavimo žymenis sandėlyje galime naudoti ženklindami vidines transporto priemones transporto procesuose, rinkdami ar tobulindami procesus.

Sėkmingai galime naudoti WORM žymenis pristatymo priėmimo arba prekių išdavimo etape. Priimant prekes iš konteinerio ir dėliojant jas į padėklus, spausdintuvas su kodavimo priedu gali atspausdinti ant specialios etiketės su vaizdiniais duomenimis (kodą, pavadinimą ir kt.) apie padėklo turinį, bei tą patį ir dar daugiau galima išsaugoti etiketės lusto atmintyje (pvz., gavimo data, konteinerio numeris, gaminio partija, serijos numerių ant padėklo sąrašas ir kt.). Šis procesas nėra sudėtingas – viskas, ko reikia, yra spausdintuvas su kodavimo priedu (pvz., vienas iš populiarių ZEBRA RFID modelių) ir specialios lipnios etiketės, kuriose, išskyrus spausdinamą paviršių, yra įmontuota ypač plona elektroninė sistema.

Tas pats pasakytina ir apie išvežimą iš sandėlio – RFID etiketėje galite užkoduoti ne tik padėklų turinį su detalėmis, bet ir gavėjo užsakymo numerį, pristatymo numerį, padėklų numerį pristatyme.


Šiuolaikinė logistika vis labiau padeda mažmeninėje prekyboje, vis daugiau dėmesio skiriant mažesniems, dažnai individualiems gavėjams. RFID žymenų naudojimas atskiriems gaminiams žymėti tai didesnis „rinkimo ir pakavimo“ procesų tikslumas, tačiau taip pat yra greitesnis prekių pristatymų priėmimas parduotuvėse arba greitas prekių inventorizavimas parduotuvių lentynose.

RFID naudojimo pranašumai

Nepaisant išlaidų, technologija teikia nemažai privalumų:

– RFID pažymėtus gaminius galima iškart atpažinti neišimant iš dėžutės ir nepaėmus į kiekvieno daikto rankas, nes jutiklis fiziškai neturi matyti produkto etiketės.

– Pristatymo priėmimas į sandėlį gali reikšti krautuvo su padėklu pravažiavimą per nuskaitymo vartus, o lustas suteiks visą informaciją apie priimamo padėklo turinį (žinoma, tikrinimo tikslams turėtų būti daroma prielaida apie atrankinį turinio patikrinimą ar padėklų svėrimą. Paprastai tai darome mėginių, o ne visų produktų pagrindu).

– Tikrindami sandėlio ar parduotuvės atsargas: padėklų žymuo patvirtins viso gabenimo turinį, o jei pristatymai nepilni – galime bendrai nuskaityti atskirų dėžių ir net daiktų žymenis. Parduotuvėje pakanka pasivaikščioti tarp lentynų su mobiliuoju skaitytuvu ir sistema automatiškai suskaičiuoja, kiek žymenų, kokias prekes jis užregistravo. Pvz., įgyvendinant „omnichannel“ strategiją, tai yra neįkainojamas funkcionalumas, nes priartina produkto duomenų matomumą parduotuvėje prie realaus laiko.

– RFID žymenimis pagrįstas pardavimo procesas taip pat gali būti lengvesnis (jums nereikia dėti produktų ant juostos) ir yra daug lengviau automatizuojamas (daugelyje parduotuvių nuskaitymo vartų ir automatinio kasos aparato deriniai šiandien yra įprasti).

Išlaidos vis mažesnės

Kaip jau minėjau anksčiau – pradinė kliūtis RFID technologijos plėtrai buvo kaina. Tačiau šiandien plačiai paplitusi ir masinė gamyba leido etikečių kainoms prilygti priimtinam lygiui. Kainos svyruoja nuo kelių eurų už aktyvų daugkartinio kodavimo žymenį, keliolika centų pasyvius WORM žymenis ir mažiau nei centas spausdinant paprastą chiples tipo žymenį tiesiai ant gaminio.

Pastarieji turi galimybę pakeisti šiandienos brūkšninius kodus, nes už palyginamą kainą jie suteikia didesnę duomenų talpą ir nereikalauja nuskenuoto produkto optinio kontakto su skaitytuvu.

Priminimui – šio tipo etiketes galima gaminti paruoštų, užprogramuotų etikečių pavidalu, tačiau šiandien taip pat galite atspausdinti naudodami specialų tonerį, kuriame yra radijo bangas atspindinčių elementų.

Mažiau klaidų ir greitesnis pristatymų priėmimas

Mūsų realybėje geriausiu drąsaus technologijos tiekimo grandinės įdiegimo pavyzdžiu yra LPP ir „Checkpoint“ bendradarbiavimas nuo gamybos iki pardavimo. 2019 m. buvo baigtas pirmasis RFID diegimo etapas, naudojant daugkartinį RFID žymenų įrašymą į klipsus. Prielaidos buvo gana paprastos: ant gaminio (drabužių) jau gamybos etape pritvirtinamas klipsas su žymeniu. Tada pristatymo metu žymenys užprogramuojami prie įvežimo į pagrindinį sandėlį (įvedami produkto duomenys), o vėliau jie stebimi visoje logistikos grandinėje – net iki pardavimo proceso.

Klipsas, be abejo, taip pat yra apsauga nuo vagysčių, jį pašalina kasininkė, duomenys ištrinami ir centrinio sandėlio grąžinami gamintojams pakartotiniam panaudojimui.

Žinoma, galima paklausti, kodėl žymenys koduojami jau gamybos etape, tačiau tai yra drabužių pramonės specifika – daugybė mažų gamybos įmonių su palyginti prasta IT infrastruktūra.

Dėl šio įdiegimo ne tik pavyko žymiai sumažinti klaidų skaičių išleidžiant prekes į parduotuves, bet ir žymiai pagreitėjo pristatymų priėmimo procesai atskiruose logistikos centruose, taip pat ir pačiose parduotuvėse. Be abejo, dar vienas privalumas yra paprastesnis inventorizavimas, kurį dabar galima greitai ir efektyviai atlikti netgi kartą per savaitę mažmeninės prekybos vietose.

Panaudojimas įvairiose pramonės šakose

Pažangesnius RFID taikymus galima rasti net automobilių ir farmacijos pramonėje, kur žymenys dažnai naudojami nuo pirmojo gamybos etapo iki galutinio produkto. Kitos sritys, kurioms RFID technologija daro vis didesnę įtaką, tai pvz., medicina (asmens tapatybės nustatymas, paciento elektroninės kortelės), veterinarinė medicina (gyvūnų klipsai ir lustai) ir asmens duomenų tvarkymas (e. pasai ir net lustų su kariais tapatybės nustatymo testai).

Šiandien galima daryti išvadą, kad kliūtimi nebėra išlaidos, kaip būta anksčiau. Dabar siekiant pagerinti operacijų kokybę ir efektyvumą tik vaizduotės ir logistinių problemų apibrėžimo organizacijoje trūkumas stabdo dinamišką perėjimą iš paprasto 1D skaitytuvo prie modernių radijo technologijų.

Hormann KG/YouTube nuotr.

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros