2022 m. vis dar bus aktuali puslaidininkių trūkumo problema. Šiuo metu jie naudojami beveik visur: LED apšvietime, RFID, transporte, pramoninėje automatikoje, namų automatikoje.
Vis dėlto jų trūkumas labiausiai pastebimas automobilių gamybos sektoriuje. Bandant konfigūruoti sumontuotą transporto priemonės įrangą, dažnai pasirodo informacija, kad šis veiksmas neįmanomas arba pristatymo laikas labai ilgas.
Dėl elementų, kurių gamybai naudojami puslaidininkiai, trūkumo, pastaraisiais mėnesiais sutriko daugelio automobilių, tarp jų lengvųjų komercinių, gamintojų darbas. Apie rimtus sutrikimus pranešė, be kitų: DAF, Ford, Scania, Volkswagen ir Volvo. Daugelis gamyklų dėl lustų trūkumo furgonų ar sunkvežimių gamybą sustabdė kelioms ar net keliolikai savaičių.
Problemos su lustais – kalta ne tik pandemija
Vartotojams ir pramonei reikalingi lustai, o jų gamintojai stengiasi kaip išmanydami. Vis dėlto dėl tokios situacijos tik iš dalies kalta pandemija ir dėl jos atsiradusios logistikos problemos.
„Didžiausias „kaltininkas“ – besivystantis skaitmeninimas, kuris pripratino mus prie plačiai paplitusių paprastų, pigių lustų bei pažangių sprendimų, kuriuose naudojamas pajėgumo skaičiavimas – dirbtinio intelekto, duomenų apdorojimo debesijos, kriptovaliutų, IoT ar 5G – vystymasis. Kuo pažangesnė technologija, tuo lėčiau ji gaminama ir daugiau laiko reikia skirti žinių perteikimui, mokymams ir įsisavinimui“, – patikina „Technology, Media & Telecommunications Predictions 2022“ ataskaitos autoriai.
Automobilių rinkos analitikų teigimu, tik dėl paties puslaidininkių pristatymo sutrikimo automobilių gamyba praeitais metais galėjo sumažėti daugiau nei milijonu vienetų, o dėl puslaidininkių trūkumo 2021–2022 m. pasaulio ekonomika patyrė daugiau nei 0,5 bilijonų dolerių nuostolių!
Artimiausiu metu lustų trūkumo problemos išspręsti nepavyks
Po dviejų pandemijos metų šie sutrikimai sektoriuje vis dar pastebimi. Ataskaitos autorių teigimu, vienas iš veiksnių, kuris šiais metais gali daryti didžiausią įtaką įmonėms ir vartotojams visame pasaulyje, tai, būtent, besitęsiantys puslaidininkių trūkumai. Vis dėlto jie mano, kad situacija pamažu grįš į savo vėžias, o visiškai situacijai stabilizuotis 2023 m. padės investicijos.
Nors naujos lustų gamyklos įkūrimui reikia kelerių metų ir apie 10 mlrd. dolerių išlaidų, didžiausios įmonės, gaminančios integrinius grandynus, investuoja. Iki 2023 m. gamybos pajėgumų didinimui jos planuoja skirti 200 mlrd. dolerių.
Vien dėl užbaigtų ankstesnių investicijų (pradėtų 2019 ir 2020 m.), iki 2022 m. pabaigos gamyba turi išaugti daugiau nei trečdaliu.
Autonomizavimas tampa antraeilis
Automobilių rinka, kuri atsakinga už beveik 10 proc. lustų paklausos visame pasaulyje, gali patirti net 80 proc. nuostolių dėl problemų, susijusių su jų trūkumu, praneša ekspertai „Surviving the silicon storm” ataskaitoje. Atsirūgs ir autonominių transporto priemonių sektoriui, kuris kaip tik šiuo metu klesti.
4/5 lygio autonominės transporto priemonėms reikia nuo 8 iki 10 kartų daugiau puslaidininkių nei nulinio lygio autonomijos. Ataskaitos autoriai teigia, kad automobilių gamintojai nesudaro esminių pirkimo sutarčių su puslaidininkius gaminančiomis įmonėmis ir, paprastai, neužsisako jų ir tiesiogiai iš gamintojų.
„Tuo pačiu jie neturi ilgalaikių verslo santykių su puslaidininkių gamintojais, todėl negali užtikrinti atitinkamo atsargų kiekio, kad galėtų vykdyti transporto priemonių gamybą, išvengdamos vėlavimų, atsirandančių dėl pasaulinių tiekimo grandinių sutrikimų“, – teigiama dokumente.
Volvo Trucks nuotr.
Pagalbos priemonių paketas automobilių sektoriui
Pagal iniciatyvą „Chips for Europe” Europos Komisija planuoja skirti 11 mlrd. Eur lustų technologijos sukūrimui ir gamybai. ES daugiausiai dėmesio skiria viešajai ir privačiai partnerystei. Jos tikslas – sukurti pažangius lustus iki 2 nm dydžio, naujas dirbtinio intelekto technologijas bei efektyviai energiją naudojančius procesorius.
Ši iniciatyva bus įgyvendinama pagal programą „Skaitmeninė Europa“ ir „Europos horizontas“, o didžioji dalis pagal ją vykdomų veiklų bus įgyvendinama taikant naują bendrąją ES veiklą, skirtą lustams.
Kokiu būdu Komisija nori pritraukti investicijas, siekdama didinti tiekimo saugumą ES? Reglamente pateikti dviejų rūšių įmonių, kurios bus pripažintos prisidėsiančiomis prie tiekimo saugumo Europoje, terminai:
- „atviros Sąjungos lustų gamyklos“, kuriose projektuojami ir gaminami visų pirma elementai kitiems sektoriaus subjektams,
- „integruotos gamybos gamyklos“, t. y. gamyklos, kuriose projektuojami ir gaminami elementai, naudojami savo rinkos reikmėms.
Šios gamyklos turi būti „pirmos tokio tipo“ Europoje, o jų operatorius turėtų įsipareigoti vykdyti kitas investicijas naujovių srityje ES mikroschemų sektoriuje.
Įmonė, pripažinta viena iš šių dviejų gamybos objektų, įgys daugybę pranašumų. Valstybėse narėse galės greičiau gauti leidimus įmonės statybai ir eksploatavimui.
Pripažinimas atvira ES lustų gamykla ar integruotos gamybos gamykla suteiks pirmenybę pasinaudoti bandomosiomis linijomis, vykdant siūlomą iniciatyvą „Lustai Europai“. Norėdamos užsitikrinti tiekimo saugumą ES, valstybės narės tokioms įmonėms gali siūlyti valstybės paramą.
Bendradarbiavimas: Michalas Jurčakas