Statybų darbams pasiekus lemiamą etapą, nedidelėje gatvės atkarpoje eismas siaurinamas nuo keturių iki dviejų juostų – po vieną kiekviena kryptimi. Tokie sprendimai būtini tęsiant konstrukcinius darbus, susijusius su tunelio įrengimu ir atraminių konstrukcijų montavimu.
Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Paulius Pachomovas pažymi, kad projektas jau įžengė į paskutinę fazę. Anot jo, visa tilto perdanga jau pristatyta į statybvietę, o jos montavimo darbai vyksta lygiagrečiai su kitais infrastruktūros sprendiniais tiek upės krantuose, tiek prieigose.
Iki šiol statybų poveikis miesto eismui buvo suvaldytas efektyviau nei planuota. Nors projekte iš pradžių buvo numatyta tik dviejų juostų laikina apylanka, rangovas savo iniciatyva įrengė keturių juostų pravažiavimą. Šis sprendimas dvejus metus leido išvengti didesnių spūsčių ir sumažino kasdienius nepatogumus į miesto centrą vykstantiems gyventojams.
Vis dėlto dabar, pereinant į galutinę statybų stadiją, grįžtama prie projektinių sprendinių. Iki liepos vairuotojai turės susitaikyti ne tik su sumažintu juostų skaičiumi, bet ir galimais greičio ribojimais. Savivaldybė ragina atidžiai stebėti kelio ženklus ir planuoti keliones iš anksto.
417 metrų ilgio Santakos tiltas taps svarbia Kauno transporto arterija. Jame numatytos keturios eismo juostos, pėsčiųjų ir dviračių takai, o abipus Nemuno krantų eismo srautai bus organizuojami per modernias sankryžas. Brastos gatvės pusėje atsiras žiedinė sankryža, o Užnemunės gatvėje sklandų judėjimą užtikrins tunelis ir viadukas.
Šiuo metu rangovai skaičiuoja atlikę apie 80 proc. visų darbų. Projektą planuojama užbaigti dar šiais metais. Tai reiškia, kad laikini nepatogumai vairuotojams netrukus turėtų užleisti vietą ilgalaikei naudai – geresniam susisiekimui ir mažesnėms transporto spūstims Kauno mieste.
