Vis dėlto augimas nebus vienodas visur. Vis daugiau lems ne vien kvadratinio metro kaina, o pastatų kokybė, susisiekimas su transporto infrastruktūra, automatizavimo galimybės ir lokacija, leidžianti greitai prisitaikyti prie kintančių paskirstymo modelių.
Lenkijai palanki kelių tendencijų sankirta
„Knight Frank“ analizėje teigiama, kad Europos logistikos sektorius pereina į kitą raidos fazę, kurią formuoja ilgalaikiai pokyčiai prekyboje, gamyboje ir tiekimo grandinėse.
Lenkija šiame kontekste turi kelis struktūrinius pranašumus: didelę vidaus rinką, išplėtotą pramonės bazę, geografinę padėtį tarp Vakarų ir Rytų Europos bei vis dar konkurencingas veiklos sąnaudas.
„Lenkija turi visus esminius privalumus, leidžiančius pasinaudoti nauja logistikos rinkos pokyčių banga Europoje. Esame ir didelė vartotojų rinka, ir svarbus gamybos centras, ir vienas reikšmingiausių Europos tiekimo grandinių elementų“, – sako Przemysław Piętak, „Knight Frank“ Industrial Agency vadovas.
Jo teigimu, paklausą moderniems sandėliams ir toliau palaikys gamybos perkėlimas, e. prekybos plėtra ir investicijos į infrastruktūrą.
E. prekyba ir toliau kels kartelę sandėliams
Vienas ryškiausių rinkos variklių išlieka internetinė prekyba. Prognozuojama, kad pardavimų internetu dalis Lenkijos mažmeninėje prekyboje nuo maždaug 10 proc. dabar gali padidėti iki daugiau nei 23 proc. 2032 m.
Toks šuolis reiškia didesnį poreikį objektams, pritaikytiems automatizacijai, greitam užsakymų surinkimui ir didelių siuntų srautų apdorojimui. Ypač svarbios tampa miesto ir priemiesčių vietos – iš jų lengviausia užtikrinti efektyvų „paskutinės mylios“ pristatymą.
Didėjant e. prekybos svoriui, daugiau vertės įgaus šiuolaikiški sandėliai šalia didžiausių vartotojų rinkų.
Papildomu impulsu gali tapti Azijos prekybos platformų plėtra. Šiuo metu Kinijos operatoriams tenka mažiau nei 5 proc. Lenkijos sandėlių ploto, tačiau „Knight Frank“ neatmeta, kad siekis trumpinti pristatymo laiką ir permodeliuoti paskirstymą gali didinti jų vaidmenį Europos rinkose, įskaitant Lenkiją.
Perkėlimas arčiau rinkų stiprina Lenkijos pozicijas gamyboje
Antra kryptis – gamybos perkėlimas arčiau pagrindinių pardavimo rinkų. Įmonės vis dažniau mažina priklausomybę nuo tolimų lokacijų ir trumpina tiekimo grandines.
Prognozės rodo, kad artimiausiais metais vietoje vykdomos gamybos dalis gali padidėti nuo 41 proc. iki 48 proc.
Lenkija ir kitos Vidurio bei Rytų Europos šalys iš to gali laimėti dėl tvirtos pramonės bazės, patogaus priėjimo prie Vakarų Europos rinkų ir konkurencingų darbo bei energijos kaštų.
Nauji gamybos projektai didina poreikį ne tik gamykloms – kartu auga komponentų sandėlių, paskirstymo centrų ir tiekėjų infrastruktūros paklausa.
Dėl to dar svarbesnės tampa vietos prie pagrindinių transporto koridorių ir šalia didžiųjų pramonės centrų.
Gynybos išlaidos gali paskatinti paklausą netiesiogiai
Trečias veiksnys – didėjantis finansavimas saugumui ir gynybai. Lenkija planuoja 2026 m. šiam tikslui skirti apie 4,8 proc. bendrojo vidaus produkto – „Knight Frank“ vertinimu, tai būtų aukščiausias lygis tarp NATO valstybių.
Šių išlaidų poveikis logistikos nekilnojamojo turto segmentui, tikėtina, bus labiau netiesioginis. Didesnė gamybinė veikla, tiekėjų ir subrangovų plėtra bei augantis komponentų poreikis gali didinti pramoninių ir sandėliavimo patalpų paklausą.
Taigi kalbama ne vien apie objektus, tiesiogiai susijusius su gynybos pramone. Naudos gali gauti ir platesnė tiekimo grandinių ekosistema – kooperantai, logistikos operatoriai bei įmonės, aptarnaujančios srautus.
Nuomininkams svarbu ne tik nuomos kaina
„Knight Frank“ pastebi, kad nuomininkų sprendimuose vis rečiau dominuoja vien tik nuomos tarifas.
„Svarbiausia tampa tiekimo grandinių atsparumas, infrastruktūros prieinamumas, automatizavimo galimybės ir lokacija, užtikrinanti operacinį lankstumą“, – teigia Dorota Lachowska, „Knight Frank“ Research vadovė.
Jos vertinimu, Lenkija į šiuos poreikius atsako gana tiksliai ir išliks viena pagrindinių augimo rinkų regione.
Didžiausią pranašumą įgis objektai, leidžiantys greitai perkonfigūruoti veiklą pagal paklausos, srautų ir paskirstymo modelių pokyčius.
Kitas etapas bus selektyvesnis
Nauja logistikos rinkos fazė nereiškia, kad visos vietovės augs vienodai. Didžiausias potencialas siejamas su moderniais sandėliais gerai sujungtose vietose – ten, kur patogu pasiekti kelius, geležinkelius ir didelius vartotojų centrus. Taip pat vis svarbesni bus energinis efektyvumas, pasirengimas automatizacijai ir galimybė pritaikyti plotą konkretaus nuomininko veiklai.
Senesni, prasčiau pasiekiami ar technologiniams reikalavimams neparuošti objektai gali vis sunkiau išlaikyti konkurencingumą.
Todėl rinka vis labiau vertins ne tik mastą, bet ir kokybę. Paklausa išliks stipri, tačiau vis dažniau koncentruosis į geriausius objektus ir strategiškai patrauklias vietas.
Didelė vartotojų rinka, stipri pramonė, transporto infrastruktūra ir augantis vaidmuo Europos tiekimo grandinėse leidžia Lenkijai išlikti vienu svarbiausių regiono logistikos taškų. Tačiau nauja augimo banga gali dar labiau išryškinti skirtumą tarp modernių, gerai įrengtų objektų pagrindinėse vietose ir sandėlių, kurie nebespėja paskui nuomininkų lūkesčius.
