Dimitaras Sekulovas, „Discordia“ tarptautinio transporto skyriaus direktorius pokalbyje su Trans.INFO paaiškino, kodėl ES reglamentų paketą vertina pozityviai. Jis taip pat pasakojo, kaip „Discordia“ sprendžia vairuotojų trūkumo problemą ir kad įmonei nereikia atidaryti transporto bazės pasienyje su Vakarų Europa.
– Kovo mėnesį kalbėjomės su „Discordia“ viceprezidentu Kalinu Petrovu, jis teigė, kad jei nesikeis Mobilumo paketo nuostatos dėl privalomo sunkvežimių grąžinimo, jūsų įmonė greičiausiai pirks arba kurs filialą labai išsivysčiusioje Vakarų Europos šalyje. Be to, kad patikslinta prievolė grąžinti puspriekabes, jokių pakeitimų nuostatuose nebuvo. Taigi, kokie jūsų planai dėl bendrovės užsienyje?
– Kalbant apie mūsų veiklą, mūsų sunkvežimiai grįžta į Bulgariją, kaip reikalauja Mobilumo paketas. Be to manome, kad šis Paketas yra mums naudingas. Pastaruosius keletą metų Rytų Europos vežėjų dalis transporto operacijose Europos Sąjungoje nuolat auga. Kaip periferinė šalis, daugiausia dėmesio turime skirti savo pagrindinei veiklai, o tai reiškia aukštą mūsų paslaugų kokybę, palyginti su Vakarų įmonėmis.
„Discordia“ kruopščiai ieško įmonės iš Vakarų Europos, kurią galėtų perimti, kas leistų teikti platesnį paslaugų spektrą ir didesnę vertę mūsų klientams.
– Ar geriau turėti dukterinę įmonę Vakarų Europoje, ar kurioje nors Vidurio Europos šalyje, prie pat sienos su Vakarais? Daugelis Lietuvos įmonių pasirinko pastarąjį variantą, nes, pavyzdžiui, paaiškėjo, kad tokioje šalyje kaip Lenkija lengviau įdarbinti vairuotojus iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių.
– Vairuotojų srautas vyksta iš Rytų į Vakarus. Įmonės perkėlimas iš Rytų į Vidurio Europą tikrai duoda tam tikros naudos, bet tada esame viduryje, todėl problema nėra iki galo išspręsta. „Discordia“ laikosi kitokio požiūrio ir mūsų strategija tokio žingsnio nenumato.
Vairuotojų trūkumo Europos Sąjungoje problemą ES politikai turėtų svarstyti strateginiu lygmeniu. Mobilumo paketas buvo sukurtas siekiant išspręsti šią problemą lokaliai Vakarų Europos įmonių naudai, tačiau to nepakanka.
Turime pradėti mąstyti globaliai – kaip ES gali būti konkurencinga, kad išlaikytų vairuotojus. Nes šiuo metu jie išvyksta į Didžiąją Britaniją ir JAV. Tas pats pasakytina ir apie vairuotojus iš trečiųjų šalių – jie turėtų turėti priežasčių rinktis ES, o ne JAV, kur už tą patį darbą bus mokama keturis kartus daugiau.
– Ar matote pokyčius rinkoje tarp skirtingų transporto rūšių? Jūsų įmonė, be kelių transporto, teikia ir geležinkelių transporto paslaugas. Daug kalbama apie didėjantį geležinkelių vaidmenį dėl aplinkosaugos priežasčių, taip pat ir dėl vairuotojų trūkumo. Tačiau pastaruoju metu girdisi, kad dėl aukštų elektros kainų kai kuriuose maršrutuose pastebimas krovinių sugrįžimas į kelius.
– Čia situacija visiškai apsivertė aukštyn kojomis. Nors aš, kaip mūsų tarptautinio transporto padalinio direktorius, džiaugiuosi tokia situacija. Mūsų regione yra labai prastai išvystytas geležinkelių tinklas, kurio nepakanka patenkinti didelę paklausą.
Tiesą sakant, apskritai krovinių gabenimas geležinkeliais mūsų regione praktiškai sustojo dėl didelės anglies transporto paklausos. Sunku suprasti, kaip ši situacija susijusi su ES dekarbonizacijos planais ir „Fit for 55“ paketu.
– Šių metų pradžioje iš Bulgarijos vežėjų sulaukėme daug kritikos dėl vyriausybės sprendimo įvesti papildomas kelių rinkliavas sunkvežimiams. Kokia „Discordia“ pozicija šiuo klausimu ir kokią įtaką sektoriui turėjo šių rinkliavų įvedimas?
– Visiškai sutinkame su šių rinkliavų mokėjimo principu. Tačiau sektorius kelia susirūpinimą dėl jų taikymo, tarifų nustatymo, skaidraus valdymo ir rinkliavų lėšų panaudojimo. Žinoma, tai tiesioginės išlaidos, kurias perkeliame savo klientams. Žvelgdami į visą procesą, taip rinkliava tenka galutiniam vartotojui.
Kuriame infliaciją ir didiname ES energetinę priklausomybę. Kokiu būdu? Mokame didelę kainą (Vokietijos lygiu) už nekokybišką infrastruktūrą ir suvartojame vidutiniškai 5-6 litrais 100 km daugiau nei šalyse, kuriose išvystyta greitkelių sistema.
Deja, už kiekvieną Bulgarijoje nuvažiuotą kilometrą turime sumokėti daugiau rinkliavoms ir kurui nei Vokietijoje. Tai daro mūsų šalį nepatrauklią tranzitui, kuris gali generuoti dideles pajamas ir papildomus verslus.
– Kita problema, kuri, regis, vargina tiek vežėjus, tiek vairuotojus Bulgarijoje – tai ilgos eilės ir laukimas pasienyje tarp Bulgarijos ir Rumunijos bei vėliau tarp Rumunijos ir Vengrijos. Kai kurie teigia, kad jei Rumunija ir Bulgarija būtų Šengeno erdvėje, spūstys pasienyje būtų mažesnė problema. Ar jūs taip pat vertinate tai ir ar esate už Bulgarijos prisijungimą prie Šengeno erdvės?
– Bulgarija ir Rumunija yra pasirengusios prisijungti prie Šengeno erdvės. Ne nuo vakar, o jau seniai. Tai vienintelis sprendimas.
Labai vertiname mūsų europarlamentaro Andrejaus Novakovo iniciatyvą, kuria siekiama sumažinti eiles prie sienų visoje Europoje, taip pat jo pasiūlymą – kad sunkvežimis būtų pasienyje muitinės įformintas per vieną minutę kiekviename Europos sienos kirtimo punkte.
– Balandį „Discordia“ atskleidė, kad bendrovės automobilių parkas viršijo 1 tūkst. sunkvežimių. Kiek žinau, dabar šis skaičius aiškiai išaugo iki 1,3 tūkst. Atsižvelgiant į vairuotojų trūkumo problemas, kaip ieškote darbuotojų vairuoti šias transporto priemones? Be to, kokius papildomus 300 sunkvežimių įsigijote ir kokie veiksniai buvo lemiami užsakant?
– Metus baigsime kiek daugiau nei su 1,3 tūkst. sunkvežimių. Nuolat stengiamės tobulinti savo vidaus politiką dėl konkurencinių sąlygų mūsų vairuotojams, kurių dėka pavyksta juos pritraukti ir išlaikyti.
Šiais metais įsigijome per 500 sunkvežimių, o pagrindinis veiksnys buvo pristatymo laikas.
– O kas turėtų nutikti, kad „Discordia“ pateiktų didelį elektrinių sunkvežimių užsakymą?
– Stebime ir sekame naujas tendencijas ir pokyčius. „Discordia“ netgi prisijungė prie kelių mūsų sunkvežimių ir degalų tiekėjų plėtros programų.
Žinoma, negalime ignoruoti pagrindų, apibrėžiančių mūsų sprendimus: tinklo, transporto priemonių asortimento ir bendrų nuosavybės išlaidų. Taigi palaukime ir pažiūrėkime, kada nauji sprendimai atitiks mūsų reikalavimus ir tada galėsime kalbėtis.
– Ar „Discordia“ žiūri į Azijos vairuotojų rinką? Kai kurie Vidurio Europos vežėjai, pvz., Lietuvos, jau pradėjo tai daryti, o įdarbinimo agentūros stengiasi palengvinti tokių vairuotojų įdarbinimo ir mokymo procesus.
– Neturime tokios patirties, nesitikime – vaizdžiai tariant – kad iš už šio krūmo iššoks didelis triušis.
– Artėja 2023-ieji. Kokie Jūsų kitų metų planai ir ambicijos?
– Tęsime stabilų augimą tokiu pat tempu kaip ir ankstesniais metais. Mūsų tikslas – turėti 1,8 tūkst. sunkvežimių ir 325 mln. Eur siekiančias pajamas.
– Dėkoju už pokalbį.