Neseniai Ispanijos transporto ministerija paskelbė ataskaitą dėl krovinių transporto Europoje. Duomenys, kurie sukėlė nerimą ispanams, tuo pačiu yra labai palankūs vežėjams iš Rytų, nes pastarieji realizuoja 40 proc. tarptautinių pervežimų.
Ataskaitos, apie kurią daug rašoma ispanų transporto sektoriui skirtoje spaudoje, duomenys nepalieka abejonių. Dokumentas „Tarptautinis transportas automobilių keliais, realizuotas ispanų krovininių automobilių“ remiasi 2016 m. Eurostat duomenimis. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kiek tonų krovinių pervežė vilkikai iš atskirų Bendrijos valstybių.
Ispanijos transporto sąjungų nuomone, ataskaitos duomenys kelia nerimą. Pasirodo, kad Rytų bendrovės atlieka 30 proc. tarptautinių pervežimų į Ispaniją ir 27 proc. pervežimų iš Ispanijos.
Dėl nurodyto transporto sąjungų federacija „Fenadismer“ reikalauja, kad „Transporto inspekcijos metiniame 2018 metų plane“ būtų nustatytas prioritetas – Rytų valstybėse buveinę turinčių bendrovių, atliekančių tarptautinius ir kabotažo pervežimus Ispanijos teritorijoje, kontrolės sugriežtinimas.
Vakarai praranda teritorijas
Ispanijos transporto ministerijos ataskaitoje esantys statistiniai duomenys aiškiai rodo, kad Rytų Europos vežėjai per pastaruosius 12 metų užėmė didelę transporto rinkos dalį.
2005 metais akivaizdžia lydere tarptautinių pervežimų srityje buvo Vokietija (152,359 mln tonų 2005 m.), o šiuo metu pirmauja lenkai (242,858 mln tonų 2016 m.).
Rytų vežėjų įžengimas į rinką kur kas skaudžiau palietė Prancūziją. 2000 m. prancūzų verslininkai užsienyje pervežė 80,841 mln tonų prekių, 2005 m. – 62,475 mln tonų, o 2016 m. jau tik 41,582 mln tonų, t. y., beveik perpus mažiau nei prieš 16 metų.
Dar blogiau atrodo situacija Italijos transporto sektoriuje. Italai 2005 m. pervežė 48,662 mln tonų krovinių, o 2016 m. šis skaičius „susitraukė“ iki 20,171 mln tonų.
Dėl rinkos atsivėrimo Rytų vežėjams nesidžiaugia ir belgai, kurie pernai atliko trečdaliu mažiau pervežimų ES, lyginant su prieš 12 metų buvusia situacija (72,826 mln tonų 2005 m., 49,619 mln tonų 2016 m.)
Tuo tarpu Olandijos atveju kritimas buvo nežymus (nuo 141,508 mln tonų 2005 m. iki 129,194 mln tonų 2016 m.). Pažymėtina, kad Ispanija ir Liuksemburgas gali džiaugtis skaičių padidėjimu, nors šis padidėjimas nėra toks įspūdingas, kaip Rytų Europos vežėjų atveju.
Rytai eina kaip uraganas
Ispanų ataskaitos duomenimis, praėjusiais metais tarptautinio transporto srityje pervežta apie 1,16 mlrd. tonų (1 158 097 000 tonų) prekių. 42 proc. šių pervežimų (apie 492 mln tonų) atliko vežėjai iš Rytų (Lenkija, Slovakija, Čekija, Rumunija, Vengrija, Bulgarija ir Lietuva).
Lenkų vežėjai atliko apie 22 proc. iš analizuojamų pervežimų, o jų dalis rinkoje, nepaisant visų trukdžių ir Vakarų valstybių kuriamų barjerų, nuolat auga. Lenkijos vežėjų atliktų pervežimų apimtis nuo 2005 m. išaugo beveik penkis kartus (nuo 52,551 mln tonų 2005 m. iki 242,858 mln tonų 2016 m.).
Atskirai taip pat reikėtų pažymėti rumunus (10,087 mln tonų 2009 m. ir 43,131 mln tonų 2016 m.), bulgarus (10,606 mln tonų 2009 m. ir 34,867 mln tonų 2016 m.) ir lietuvius (9,498 mln tonų 2005 m. ir 29,098 mln tonų 2016 m.), kurie pagerino savo rezultatus keliais šimtais procentų.
Redakcijos komentaras
Vakarų bendrovės, viena vertus, ieško kaip sutaupyti duodami užsakymus Rytų vežėjams, o kita vertus, bando išstumti juos iš rinkos.
Nepaisant didelių Vakarų verslininkų ir politikų pastangų, Rytų Europos transporto rinka auga ir stiprėja stulbinančiu tempu.
Neabejotinai sutapimu nėra faktas, kad valstybės, kurios šį augimą pajuto skausmingiausiai, remia tokias iniciatyvas kaip Kelių sąjunga ar įstatymus, įtvirtinančius draudimus nakvoti kabinoje ir reikalavimus minimaliam atlyginimui. Prisidengdami kova su socialiniu dempingu jie bando atsikratyti konkurentų.
Akivaizdu, kad šie veiksmai nėra racionalūs. Vakarų bendrovės ne pirmus metus naudojasi Rytų bendrovių paslaugomis, o paklausa Rytų vežėjų teikiamoms paslaugoms vis auga.
Nemažai Vakarų bendrovių nepakankamai investuoja į automobilių parką ir neturi tiek transporto priemonių, kad galėtų savarankiškai patenkinti rinkos poreikius. Austrai gali tapti savo ne pirmus metus taikomo metodo, kuris remiasi nuolatinio transporto priemonių parko minimalizavimu ir transporto užsakymų teikimu kitoms bendrovėms, aukomis.
Nerimą jaučia ir vokiečiai, nes FMCG sektoriuje prekybos centrai ir parduotuvės jau dabar turi problemų su transportu.
Taip pat netrūksta nuomonių, kad be Vežėjų iš Rytų vokiečių ekonomika gali sugriūti.