TransInfo

Privalomas sunkvežimių grįžimas į buveinės šalį – Briuselio gairės [Papildytas: 09-06-2022]

Europos mobilumo ir transporto generalinis direktoratas (DG MOVE) paskelbė daugybę paaiškinimų dėl teisingo Mobilumo paketo nuostatų dėl privalomo sunkvežimio grįžinimo į buveinės šalį taikymo. Jau paskelbta preliminari dokumento versija. [Papildytas: oficialus Briuselio dokumentas patvirtina visus šiuos paaiškinimus].

Vidutinis skaitymo laikas 7 minutės

Italijos vežėjų organizacija ASSOTIR savo svetainėje paskelbė ES dokumentą, kuriame yra nemažai klausimų ir atsakymų dėl Mobilumo paketo nuostatų, įsigaliojusių šių metų vasario 2 d. Iš DG MOVE Trans.INFO redakcijai pavyko sužinoti, kad gairės dar nėra oficialiai paskelbtos ir greičiausiai šį mėnesį pasirodys Europos Komisijos svetainėje. 

Žemiau pateikiame preliminarias Briuselio gaires, kurias gavo Italijos vežėjų asociacija, dėl vienos iš labiausiai prieštaringai vertinamų Mobilumo paketo nuostatų.

Papildytas: 09-06-2022, 12:30

Europos Komisijos gairės oficialiai paskelbtos birželio 7 d. EK internetinėje svetainėje (anglų kalba). Pastorintu šriftu surašėme visus šio straipsnio atnaujinimus.

Kam taikomas šis įsipareigojimas?

Pirmas klausimas atskleistame dokumente yra susijęs su transporto priemonių, kurioms taikomas reglamentas, tipu. Taigi, privalomas grįžimas taikomas:

  • transporto priemonėms ar transporto priemonių junginiams, išvykstantiems iš buveinės šalies ir naudojamiems tarptautiniam krovinių pervežimui pagal trečiųjų asmenų užsakymą;
  • priekaboms ir puspriekabėms, kai jos yra prieinamos kelių vežėjams pagal Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 5 str. e ir g punktus ir kaip tokie yra užregistruoti arba įvesti į rinką ir pradėti eksploatuoti pagal valstybės narės, kurioje įmonė įsteigta, teisės aktus.

DG MOVE pabrėžia, kad taisyklė netaikoma šiais atvejais:

  • kelių vežėjams, motorinėms transporto priemonėms ar transporto priemonių junginiams, kurių didžiausia leistina masė neviršija 2,5 tonos;
  • motorinėms transporto priemonėms, kurių didžiausias leistinas greitis ne didesnis kaip 40 km/val.

Kur transporto priemonė turi grįžti?

Antras aptartas klausimas susijęs su vieta, kur transporto priemonė turi grįžti praėjus tam tikram laikotarpiui už buveinės šalies ribų.

Pagal dokumentą, transporto priemonė turi grįžti į vieną iš veiklos centrų toje šalyje, kurioje yra transporto priemonę valdančios įmonės buveinė. „Buveinės šalis“ turi būti suprantama kaip valstybė narė, kurioje yra įsteigta įmonė, nepriklausomai nuo to, ar transporto vadybininkas yra iš kitos šalies. Be to, transporto priemonė kiekvieną kartą gali grįžti į tą patį veiklos centrą arba į kitą valstybėje narėje, kurioje įmonė turi buveinę.

DG MOVE taip pat nustato, kada reikalavimas yra neįvykdytas, t. y. kai transporto priemonės grįžta į filialus ar dukterines įmones valstybėje narėje, kuri nėra buveinės valstybė narė. Valstybė narė taip pat leido įmonei verstis profesine vežimo kelių transportu veikla pagal Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 11 straipsnio 1 dalį.

Kuriam laikui sunkvežimis turi grįžti?

Be to, generalinis direktoratas dokumente nurodo laiką, kurį vilkikas turi praleisti įmonės buveinėje po privalomo grįžimo. Čia DG MOVE pabrėžia, kad Reglamente 1055/2020 nenurodytas laikotarpis, kuriam transporto priemonė turi grįžti į buveinės valstybę narę. Tai reiškia, kad ta pati transporto priemonė gali trumpam sugrįžti į įmonės teritoriją, jei buvo laikomasi Reglamente (EB) Nr. 561/2006 nustatytų vairavimo laiko taisyklių. 

EK aiškina Reglamento (ES) 2020/1055 8 straipsnyje, kad veiklos vykdytojai, planuojantys sugrįžimą, gali bandyti jį derinti su tam tikra vykdytina veikla, pavyzdžiui, transporto priemonių technine priežiūra, technine apžiūra arba transporto operacija.

Remiantis gairėmis, tokių grįžimų ciklas turėtų būti suderintas su transporto įmonės, pagal Reglamente (EB) 561/2006 nustatyta pareiga organizuoti veiklą taip, kad vairuotojas galėtų grįžti namo bent kas keturias savaites. Taigi abu įsipareigojimai turi būti įvykdyti vairuotojui kartu su transporto priemone grįžtant vėliausiai kas antrą keturių savaičių ciklą.

Be to, įpareigojimas grįžti į buveinės valstybę narę neturėtų reikalauti, kad verslo vykdymo valstybėje narėje būtų atliktas tam tikras sandorių skaičius arba kitaip apriboti operatorių galimybes teikti paslaugas visoje vidaus rinkoje, rašoma gairėse.

Kokiu būdu transporto priemonė turi grįžti?

Kalbant apie transporto priemonės grįžimo būdą, DG MOVE atsako, kad reglamente tai nenurodoma. Sunkvežimis gali grįžti pats arba bet kokia kita transporto priemone, pavyzdžiui, traukiniu, keltu ir kt.

Privalomų grįžimų terminai

Dėl 8 savaičių laikotarpio skaičiavimo metodo (ilgiausias laikotarpis, per kurį transporto priemonė turi grįžti į buveinės valstybę narę), DG MOVE paaiškina, kad transporto priemonė turi atsirasti viename iš įmonės veiklos centrų buveinės valstybėje narėje praėjus bent aštuonioms savaitėms po išvykimo iš šios šalies.

Remiantis ES laikotarpių, datų ir terminų skaičiavimo taisyklėmis, bendras aptariamas 8 savaičių laikotarpis prasideda kitą dieną po transporto priemonės išvykimo iš buveinės valstybės narės 00:00 val. ir baigiasi lygiai po aštuonių savaičių. 

Taigi transporto priemonė turi grįžti į tą patį veiklos centrą arba kitą įmonės centrą ne vėliau kaip iki 23.59 val. tą pačią savaitės dieną, praėjus 8 savaitėms. Pavyzdžiui, jei transporto priemonė išvyksta  iš buveinės valstybės narės bet kuriuo metu kovo 29 d., antradienį, ji turėtų grįžti į bet kurį veiklos centrą vėliausiai iki 2022 m. gegužės 25 d., trečiadienio (23:59 val.).

Briuselis taip pat paaiškina, kad jei paskutinė 8 savaičių laikotarpio diena yra valstybinė šventė, sekmadienis arba šeštadienis, šis laikotarpis baigiasi pasibaigus kitos darbo dienos paskutinei valandai. Kadangi prievolė yra susijusi su transporto priemonės grįžimu į įmonės veiklos vykdymo valstybę narę, tai taikoma tik valstybinėms šventėms buveinės šalyje.

Pavyzdžiui, jei transporto priemonė iš įmonės išvažiavo bet kuriuo metu 2022 m. kovo 25 d., penktadienį, o 8 savaičių laikotarpis baigėsi šeštadienį, 2022 m. gegužės 21 d., ji turi grįžti į veiklos centrą vėliausiai pirmadienį, gegužės 23 d., iki 23:59 val. 

Įsipareigojimo įvykdymo patvirtinimas

Briuselio gairėse taip pat nurodomos operacijos, kurias įmonė turi įrodyti, kad įvykdytų savo įsipareigojimus. Vadovaujantis instrukcijomis, vežėjai privalo pateikti aiškius įrodymus, kad jų turimos transporto priemonės grįžta vieną iš veiklos centrų buveinės šalyje bent vieną kartą per aštuonias savaites nuo išvykimo iš valstybės narės.

„Jie turėtų panaudoti bet kokius įrodymus, kad parodytų, jog laikomasi šio reikalavimo“, rašoma dokumente.

Praktikoje tai gali būti bet koks dokumentas, patvirtinantis transporto priemonės buvimą buveinės vietoje per paskutines 8 savaites ir/arba kas 8 savaites. Tokiais dokumentais gali būti, pavyzdžiui, tachografo įrašai arba važtaraščiai. Toliau DG MOVE paaiškina, kad tachografo duomenys gali būti naudojami įsipareigojimo įvykdymui įrodyti, jei transporto priemonėje yra įrengtas išmanusis įrenginys, remiantis Reglamentu (ES)  Nr. 165/2014.

Tachografo duomenys gali būti naudojami siekiant įrodyti, kad tam tikra transporto priemonė buvo atgabenta į valstybę narę, kurioje yra įmonė, kuriai ji priklauso, pasibaigus pastarosioms 8 savaitėms. Vežėjai gali tikėtis patikrinimų, ar laikomasi naujo įpareigojimo keliuose. „Bendrovė visada privalo turėti galimybę vėliau įrodyti, kad laikosi įsipareigojimo, naudodama buveinėje esančius dokumentus ir įrodymus“, –skaitome toliau gairėse. 

Kontrolė ir bendradarbiavimas tarp ES šalių

Briuselis taip pat kelia bendradarbiavimo tarp valstybių narių klausimą. DG MOVE nustato, kad jeigu transporto priemonėje ar vairuotojo turimų duomenų nepakanka grįžimo prievolės įvykdymui patvirtinti, vežėjas turi tai įrodyti šalies, kurioje įmonė įsisteigusi, kontrolės institucijai. 

Remiantis reglamentais, valstybių narių kompetentingos institucijos turi glaudžiai ir greitai bendradarbiauti bei teikti abipusę pagalbą ir bet kokią kitą svarbią informaciją, kad galima būtų lengviau įgyvendinti ir taikyti šį reglamentą. 

Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos visų pirma turi atsakyti į visų kitų ES šalių kompetentingų kontrolės institucijų prašymus pateikti informaciją bei atlikti patikrinimus, apžiūras ir tyrimus, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi naujų taisyklių.

Paantraštės