„Švedijoje minimalų atlyginimą sunkvežimių vairuotojams nustato tarp darbdavių ir profesinių sąjungų sudarytos kolektyvinės sutartys. Tačiau šios sutartys taikomos Švedijos vežėjams ir vairuotojams. Šioje Skandinavijos šalyje nėra minimalaus darbo užmokesčio įstatymo, o tai reiškia, kad yra teisinės priemonės, kurios leidžia užsienio įmonėms išvengti mokėti tiek savo vairuotojams, kai jie komandiruojami į Švediją“, – aiškina Tommy Wreethas.
Teisinio aiškumo trūkumas leidžia užsienio transporto įmonėms nepaisyti Mobilumo paketo nustatytų taisyklių.
„Todėl „Transportarbetaren“ kreipėsi į Švedijos parlamentą, ar nereikėtų priimti įstatymo, kuris leistų, kad kolektyvinių derybų metu susiderėtas atlyginimas taptų įstatymais numatytu minimaliu atlyginimu konkrečiai profesinei grupei. Tokį sprendimą palaiko tik Kairiųjų partija, Žaliųjų partija susilaikė, o kitos partijos buvo prieš“, – rašoma sąjungos pranešime.
Remiantis Švedijos teisine padėtimi, minimalaus atlyginimo nenustatymas reiškia, kad rinka ir profesinės sąjungos turi stebėti tūkstančių Švedijoje vairuojančių komandiruotų darbuotojų atlyginimus. „Transportarbetaren“ teigia, kad informaciją apie Švedijoje veikiančią užsienio transporto įmonę galima gauti Darbo inspekcijoje. Tačiau ši procedūra trunka iki aštuonių savaičių, todėl praktiškai neįmanoma kontroliuoti taisyklių.