Svarbiausia trumpai:
- Tyrime „Same Roads, Different Rights“ („Tie patys keliai, skirtingos teisės“) nagrinėjami sunkvežimių vairuotojų atlygio, darbo laiko, poilsio ir socialinės apsaugos klausimai.
- Vairuotojai iš trečiųjų šalių gali būti ypač pažeidžiami, kai jų teisė gyventi ir dirbti ES priklauso nuo konkretaus darbdavio.
- Sudėtingos subrangos grandinės apsunkina darbo sąlygų kontrolę ir atsakomybės už pažeidimus nustatymą.
Vairuotojas dirba vienoje šalyje, o jo darbdavys registruotas kitoje
Tarptautiniame kelių transporte įprasta situacija, kai vairuotojas įdarbintas vienoje ES valstybėje registruotoje įmonėje, transporto užsakymus gauna iš kitos šalies, o didžiąją darbo laiko dalį praleidžia Vakarų Europoje. Vežimo užsakymą tuo metu gali organizuoti dar kitoje valstybėje veikiantis ekspeditorius.
Toks veiklos modelis savaime nėra neteisėtas. Tačiau kai darbo santykiai, transporto organizavimas ir faktinė darbo vieta yra skirtingose valstybėse, gali būti sunku nustatyti, kurios darbo teisės nuostatos taikomos ir kas atsakingas už jų laikymąsi.
Šias problemas nagrinėja Mastrichto universiteto tyrėjo Giulio Benedetti parengtas tyrimas „Same Roads, Different Rights“.
Vokietijos ES darbuotojų vienodo požiūrio tarnybos užsakymu atliktas tyrimas buvo pristatytas Berlyne lapkričio 12 d., o lapkričio 17 d. jo išvadas viešai pakomentavo Vokietijos profesinė sąjunga „ver.di“.
Tyrimas remiasi teisės aktų analize, akademine literatūra ir konsultavimo organizacijų dokumentuotais atvejais. Tai nėra reprezentatyvi viso Europos kelių transporto sektoriaus apklausa, todėl pagal jos rezultatus negalima nustatyti, kiek plačiai aprašyti pažeidimai paplitę.
Neapmokamas laukimas, išskaitos iš atlyginimų ir gyvenimas kabinoje
Viena pagrindinių tyrime nagrinėjamų problemų – neaiški vairuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka. Aprašytuose atvejuose vairuotojai susidūrė su išskaitomis iš atlyginimų dėl tariamai padarytos žalos transporto priemonei, per didelių degalų sąnaudų, pavėluotų pristatymų ar administracinių išlaidų.
Kai kuriais atvejais darbuotojai negavo išsamių atlyginimo išklotinių arba dokumentai buvo pateikiami jiems nesuprantama kalba. Dėl to vairuotojams sudėtinga patikrinti, kaip apskaičiuotas pagrindinis darbo užmokestis, dienpinigiai ir kitos išmokos.
Problema gali būti ir tai, kad dalis vairuotojo pajamų neįtraukiama į socialinio draudimo įmokų bazę. Tai gali turėti įtakos būsimoms socialinėms garantijoms, įskaitant pensiją. Vis dėlto ne kiekviena išmoka ar išskaita savaime reiškia teisės pažeidimą. Jos teisėtumas priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir taikytinų teisės aktų.
Tyrime taip pat nagrinėjamas vairuotojų laukimo laikas pakrovimo ir iškrovimo vietose.
Griežti pristatymo terminai, ilgas laukimas prie sandėlių ir netikėti maršrutų pakeitimai gali apsunkinti darbo organizavimą. Kai kuriais aprašytais atvejais laukimo laikas nebuvo tinkamai registruojamas arba apmokamas.
Svarbu tai, kad pagal ES taisykles darbo laikas, pasirengimo darbui laikotarpiai ir poilsio laikas yra skirtingos kategorijos. Todėl kiekvieno laukimo laikotarpio vertinimas priklauso nuo konkrečių sąlygų.
Kita problema – ilgalaikis gyvenimas sunkvežimio kabinoje. Ataskaitoje aprašomi atvejai, kai vairuotojai beveik visą laiką praleidžia transporto priemonėse, neturėdami tinkamų galimybių pailsėti ne darbo vietoje.
Pagal ES taisykles kassavaitinis poilsis, trunkantis ne mažiau kaip 45 valandas, negali būti praleidžiamas transporto priemonės kabinoje. Tinkamo apgyvendinimo išlaidas tokiu atveju turi padengti darbdavys.
Vairuotojai iš trečiųjų šalių – ypač priklausomi nuo darbdavių
Tyrime atskirai nagrinėjama vairuotojų iš ES nepriklausančių šalių padėtis. Jų pažeidžiamumą gali didinti tai, kad leidimas gyventi arba dirbti yra susijęs su konkrečiu darbdaviu.
Papildomų sunkumų kyla, kai vairuotojai turi įsiskolinimų įdarbinimo tarpininkams arba nuo darbdavio priklauso jų apgyvendinimas ir grįžimas į kilmės šalį. Tokioje situacijoje darbuotojas gali vengti reikalauti neišmokėto atlyginimo ar kreiptis į kontrolės institucijas, baimindamasis netekti darbo arba teisės likti šalyje.
Situaciją dar labiau apsunkina kalbos barjeras ir nuolat besikeičianti darbo vieta.
Kodėl patikros kelyje ne visada atskleidžia pažeidimus?
Tyrimo autoriaus vertinimu, viena svarbiausių problemų yra skirtingų institucijų atsakomybės pasidalijimas. Patikrinimų kelyje metu paprastai tikrinami tachografų duomenys, vairavimo ir poilsio režimas bei transporto dokumentai.
Tačiau nustatyti, ar vairuotojui tinkamai apskaičiuotas ir išmokėtas atlyginimas, yra gerokai sudėtingiau.
Tam gali prireikti darbo sutarties, atlyginimų išklotinių, bankinių mokėjimų duomenų ir kitų dokumentų, saugomų kitoje ES valstybėje. Todėl ataskaitoje rekomenduojama stiprinti tarpvalstybinį institucijų bendradarbiavimą, gerinti keitimąsi informacija ir suteikti vairuotojams daugiau galimybių kreiptis pagalbos jiems suprantama kalba.
Taip pat siūloma įsteigti Europos pagalbos fondą vairuotojams, kurie dėl neišmokėto atlyginimo ar kitų problemų lieka kelyje be pakankamų lėšų. Tai kol kas tik pasiūlymas – toks fondas nėra įsteigtas.
„ver.di“ reikalauja didesnės atsakomybės visoje transporto grandinėje
Lapkričio 17 d. į tyrimo išvadas reagavo Vokietijos profesinė sąjunga „ver.di“. Organizacija teigia, kad nors ES Mobilumo paketas pagerino vairuotojų teisinę apsaugą, galiojančių taisyklių vykdymo kontrolė vis dar nepakankama.
„ver.di“ ragina Vokietijoje įsteigti vieną kelių transporto kontrolės instituciją, kuri sujungtų policijos, muitinės, Federalinės logistikos ir mobilumo tarnybos (BALM) bei kitų institucijų kompetencijas.
Profesinė sąjunga taip pat siūlo didinti baudas už pažeidimus ir suteikti Europos darbo institucijai (ELA) daugiau įgaliojimų savarankiškai inicijuoti ir vykdyti tarpvalstybines patikras. Dar vienas reikalavimas – didesnė atsakomybė visoje transporto paslaugų užsakymo grandinėje.
„ver.di“ nuomone, krovinių užsakovai turėtų aktyviau užtikrinti, kad jų perkamos transporto paslaugos būtų teikiamos laikantis galiojančių darbo teisės reikalavimų. Tai profesinės sąjungos pasiūlymai, o ne jau priimti nauji įstatymai.
Ką tai reiškia vežėjams ir ekspeditoriams?
Tyrime keliama problema aktuali ne tik vairuotojams, bet ir transporto paslaugų pirkėjams. Tarptautiniame transporte vienas vežimo užsakymas gali pereiti per kelias įmones.
Krovinių užsakovas samdo ekspeditorių, šis perduoda krovinį vežėjui, o vežėjas savo ruožtu pasitelkia subrangovą. Tokios grandinės yra įprasta transporto rinkos dalis ir savaime nereiškia pažeidimo.
Tačiau kuo daugiau jose dalyvių, tuo sunkiau nustatyti, kuri įmonė faktiškai vykdo vežimą, kas įdarbino vairuotoją ir kokios jo darbo sąlygos. Todėl ekspeditoriams ir krovinių užsakovams svarbu žinoti, kas realiai gabens krovinį, ar bus pasitelkiami papildomi subrangovai ir ar užsakymo vykdymo terminai suderinami su vairavimo, darbo bei poilsio reikalavimais.
Vien subrangovo pasitelkimas automatiškai nereiškia, kad pirminis užsakovas atsako už visus darbo teisės pažeidimus. Konkreti atsakomybė priklauso nuo galiojančių teisės aktų, sutartinių santykių ir kiekvienos įmonės vaidmens.
Vis dėlto tyrimas parodo, kodėl transporto paslaugų pirkėjams svarbus ne tik pasiūlymo tarifas, bet ir jo vykdymo sąlygos.
Pažeidimai gali iškreipti konkurenciją
Darbo sąlygų problemos turi ir ekonominių pasekmių. Transporto įmonės, kurios laikosi darbo teisės reikalavimų, turi įtraukti į vežimo kainą vairuotojų atlyginimus, socialinio draudimo įmokas, tinkamo poilsio ir apgyvendinimo išlaidas.
Jeigu konkurentai neteisėtai mažina šias sąnaudas nemokėdami darbuotojams priklausančių sumų arba perkeldami būtinas išlaidas vairuotojams, jie gali pasiūlyti mažesnius vežimo tarifus.
Dėl to sąžiningai veikiančios įmonės gali atsidurti nepalankioje konkurencinėje padėtyje. Būtent todėl tyrime keliami klausimai aktualūs visai Europos kelių transporto rinkai, įskaitant Lietuvos vežėjus, vykdančius tarptautinius reisus.
Pagrindinė išvada – transporto paslaugos kaina neturėtų būti vienintelis kriterijus renkantis partnerį. Ne mažiau svarbu žinoti, kas faktiškai vykdo vežimą, kaip organizuojamas vairuotojų darbas ir ar laikomasi galiojančių reikalavimų.









