Ataskaitos autoriai mano, kad dėl jūrų transporto anglies dioksido išmetimo mažinimo gerokai padidės šio segmento sąnaudos. Jų skaičiavimais, iki 2050 m. šios sąnaudos gali padidėti: 69–75 proc. biriųjų krovinių vežimo laivų, 70–86 proc. tanklaivių ir 91–112 proc. konteinerių vežimo sąnaudų. Autoriai neturi iliuzijų ir teigia, kad šios didėjančios sąnaudos bus perkeltos galutiniams vartotojams.
Visgi dar reikia nueiti ilgą kelią, kad laivyba taptų mažiau tarši transporto sektoriaus dalis. Remiantis DNV ekspertų skaičiavimais, alternatyvių degalų poreikis šiame sektoriuje 2030 m. bus nuo 9 iki 55 Mtoe (megatonų naftos ekvivalento), priklausomai nuo energijos vartojimo efektyvumo. Problema ta, kad 2030 m. pasaulyje alternatyviųjų degalų gamyba turėtų siekti 44–62 Mtoe. Todėl jūrų transportui bus praktiškai neįmanoma apsirūpinti pakankamu alternatyvių degalų kiekiu.
Anglies dioksido išmetimo mažinimas jūrose dar tik pradedamas. 2024 m. birželį vos 7,4 proc. pasaulio vandenynuose plaukiojančių laivų (pagal bendrąjį tonažą) naudojo alternatyvius degalus.
Kalbant apie dabartinį užsakymų lygį, padėtis atrodo šiek tiek geriau. DNV ekspertų atlikta analizė parodė, kad 49,5 proc. užsakyto bendrojo tonažo laivų bus varomi alternatyviais degalais. Praėjusių metų ataskaitoje šie skaičiai buvo atitinkamai 6,5 proc. ir 51,3 proc. Tai reiškia, kad alternatyviųjų degalų dalis dabartiniame tonaže padidėjo, tačiau stebėtinai sumažėjo būsimame tonaže.
Jei atsižvelgsime ne į tonažą, o į laivų skaičių, proporcijos smarkiai pasikeis. Šiuo metu eksploatuojamame laivyne vos 2 proc. laivų naudoja alternatyvius degalus. Tai reiškia, kad 98 proc. jūroje esančių laivų vis dar naudoja įprastinį kurą, kaip ir 73 proc. laivų, su kuriais sudarytos sutartys.
Alternatyva, bet…
Jūrų transporte vis dažniau naudojamos dviejų rūšių degalų sistemos. Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad SGD vyrauja kaip antrasis kuras, o tai de facto reiškia, kad vis dar naudojamas iškastinis kuras.
DNV duomenys rodo, kad 30 proc. pasaulio laivyno sudaro 80 proc. viso išmetamo CO2 kiekio. Kartu autoriai pažymi, kad vis dažniau užsakomi metanoliu ir suskystintomis dujomis varomi laivai. Taip pat minimas amoniako naudojimas.
Daugelis šios pramonės šakos atstovų vis dar laukia, kas nutiks, tačiau dabar atėjo metas visos pramonės lyderiams imtis veiksmų. Tai reiškia, kad reikia priimti protingus sprendimus, kurie gali paspartinti ekologišką jūrų transporto transformaciją, – pažymi ataskaitoje cituojamas Knutas Ørbeckas-Nilssenas, DNV generalinis direktorius.
Metanolis konteinerių laivams
Pagal laivų skaičių jūrose plaukioja 2 357 alternatyviuoju kuru varomi laivai. Daugiau nei pusė jų (1 239) naudoja SGD, kurios, kaip minėta, yra tarsi užmaskuotas alternatyvus kuras. Kiek mažiau nei 1 000 yra elektriniai arba hibridiniai laivai (daugiausia keltai). Šiuo metu 35 laivai naudoja metanolį ir vos 1 – amoniaką. Vertinant pagal tonažą, iš 7,4 proc. laivų, naudojančių alternatyvius degalus, net 6,65 proc. naudoja SGD.
Konteinerinių laivų požiūriu metanolis vis labiau domina kaip varomoji jėgainė. Šiuo metu jis sudaro vos 0,09 proc. eksploatuojamo pasaulinio laivyno tonažo (ir 35 laivus pagal jų skaičių). Tačiau kalbant apie užsakytus laivus, jis jau sudaro 9,68 proc. šiuo metu statomų laivų tonažo. Kiekybiškai tai 234 laivai, iš kurių 173 yra konteinervežiai.
Konteinerinių laivų operatoriai taip pat užsakė 171 SGD laivą (iš 832 užsakytų šio kuro laivų).
Dekarbonizacijos pakaitalas
Kaip matome, reikės dar daug laiko, kol laivyne ims dominuoti netradicinį kurą naudojantys laivai. Taigi laivų savininkai ir operatoriai turi rasti kitų būdų, kaip sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Jiems į pagalbą gali ateiti naujos technologijos. Technologijų naudojimas laivams sekti, informacinių sistemų ir dirbtinio intelekto naudojimas krovinių gabenimui ir laivų judėjimui optimizuoti gali padėti sumažinti dabartines degalų sąnaudas.
Pastaraisiais metais sukurta daug skaitmeninių priemonių, skirtų optimizuoti ir mažinti anglies dioksido išmetimą savarankiškai arba kartu su kitomis skaitmeninėmis technologijomis. DNV ekspertai pabrėžia, kad sparčiai vystosi dirbtinis intelektas (DI) ir jo porūšis mašininis mokymasis (ML), daiktų internetas (IoT), jungiamumas ir kompiuterinio modeliavimo bei optimizavimo platformos.
DNV ekspertai gana optimistiškai tiki, kad taikant įvairias degalus mažinančias technologijas ir optimizuojant vartojimą bei veiksmingai valdant laivyną iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį būtų galima sumažinti 4–16 proc. Tai reiškia, kad būtų galima sutaupyti 40 mln. tne – tai prilygsta 2 500 didžiausių laivų perėjimui prie anglies dioksido neišskiriančių degalų.