Karo pradžioje „Berliet“ buvo didžiausias sunkvežimių gamintojas Prancūzijoje. Prieš karą suprojektavo, kariuomenei svarbiausios trijų tonų klasės, „CBA“ modelį. Prototipas pervažiavo 80 tūkst. km, kas tais laikas buvo neįtikėtinas atstumas. Automobiliai pasirodė labai patikimi, o Prancūzijos transporto įmonės pasirinko „CBA“ svarbiausių užduočių atlikimui.
1913 m. automobilis kainavo 18 tūkst. frankų, kai konkurencinis „Peugeot 505” buvo įvertintas 15 tūkst. Karo metais, iš „Berlieta” gamyklos surinkimo linijos Lione (Liyon) (parengta pagal Amerikos gamyklų modelį), 1917 m. pabaigoje išvažiuodavo 50 „CBA“ modelio automobilių per dieną, tai yra pusantro tūkstančio per mėnesį. 1918 m. gamyba sumažėjo iki tūkstančio vienetų per mėnesį, nes tuo pačiu metu gamykla per dieną išleisdavo 16 „Renault” konstrukcijos tankų. „Berliet“ pristatė kariuomenei 25 tūkst. sunkvežimių, iš 37 800 visų prancūzų prekių ženklų.
Kulkomis išvagotas kraštovaizdis aplink Somą
Su konflikto pradžia Britanijos Karo Ministerija įvedė į gamybą standartinius modelius, o 1915 m. gamyklų kontrolę pradėjo Tiekimo Ministerija (Ministry of Supply). „AEC“ iki karo pabaigos pristatė 10 tūkst. automobilių. „Dennis“ daugiau kaip 7 tūkst., „Thorncroft“ 5 tūkst. „J“ modelio sunkvežimių, „Commer“ daugiau kaip 3 tūkst. keturių tonų sunkvežimių, o „Leyland” – beveik 6 tūkst. trijų tonų sunkvežimių.
Palyginus su prancūzų ar britų pasiekimais (jau nekalbant apie amerikiečius, tik 1918 m. išleidusius 227 tūkst. sunkvežimių), vokiečių pasiekimai atrodo silpnai. 1914 m. visų keturiasdešimties gamintojų produkcija siekė 2 239 sunkvežimius. Karo metu pramonė pristatė kariuomenei daugiau kaip 40 tūkst. automobilių. 1918 m. lapkritį Kaizerio armija turėjo dvidešimt penkis tūkstančius sunkvežimių, tačiau dauguma jų stovėjo ant „kaiščių“, nes masyvams nebuvo kuro ar gumos. Didžiaisiais gamintojais buvo: „Buessing“, „NAG“, „MAN“, „Mannsesmann-MULAG“. Karo metais „Benz” kasmet išleisdavo daugiau nei 1200 sunkvežimių, o „Daimler” pagamino nuo 605 sunkvežimių 1914 m. iki 996 sunkvežimių 1918 m.
Bresto stovėjimo aikštelė
Tipiškas karo sunkvežimio modelis turėjo 30-40 AG benzininį variklį ir grandininę ratų, kurie buvo gumuoti masyvais, pavarą. Automobiliai galėjo veikti be priežiūros netgi dvi dienas iš eilės – konstrukcija buvo subrendusi ir buvo daug pigesnė už žirgų transportą.
