Tradiciškai, kaip ir kiekvieną penktadienį, pristatome naują, įtraukiantį ir pilną įdomybių transporto istorijos epizodą. Šiandien sužinosite apie pirmųjų sunkvežimių, kurie pradžioje buvo varomi taip kaip ir lokomotyvai – katile pagamintu garu – likimą.
Didžiojoje Britanijoje garinius traktorius, kurių 1896 metais buvo 8 tūkstančiai, naudojo vien tik krovinių vežėjai. Visą XIX amžių šios transporto priemonės buvo tobulinamos. 1867 metais Tomsono lokomobilis gavo ratus su guminiais ratlankiais. Dėl nuolatinės pažangos katilų konstrukcijos ir transporto priemonių įrengimo srityje, gariniai sunkvežimiai pasiekė aukštą tobulumo lygį.
Laivo gamintojas Thorncroft XIX amžiaus pabaigoje, kaip tik prieš karą su Būrais Pietų Afrikoje, pradėjo tiekti garinius sunkvežimius kariuomenei. Lordas Kitcheneras vėliau 1902 metais, teigė, kad „benzinu varomi sunkvežimiai pasirodė gerai, tačiau Thorncroftai buvo geriausi”.
1900 metų garinis Thorncroftas svėrė 3 tonas ir į jį galėjo būti pakrautos keturios tonos. Kas svarbiausia, šiuose automobiliuose pavarą buvo galima perjungti su apkrova, judant. Tuo tarpu gariniai traktoriai, norint perjungti pavarą, turėjo būti sustabdomi. Sunkūs gariniai automobiliai ant geležinių ratlankių pasiekdavo iki 20 km/val. greitį, tik guminių ratų įvedimas padidino maksimalų greitį iki 30 km/val. Sunkius garinius automobilius taip pat gamino „Foden“, „Leyland“, „Sentinel“, „Atkinson“, „Ransomes“.
Garu varomi sunkvežimiai važinėjo keliais dar praėjusio amžiaus 20 metais. 1901 metais kariuomenės suorganizuotame konkurse „Foden“ užėmė pirmą vietą, pravažiavęs be avarijų 257 mylias per 47 valandas. Viena iš didžiausių gamyklų buvo „Leyland“. Ši gamykla gamino garu varomus vilkikus iki 1926 metų, nors pirmą sunkvežimį, varomą benzinu, pagamino dar 1904 metais.
Dauguma klientų pirmenybę teikė anglimi varomiems gariniams vilkikams. Nors anglį nėra taip patogu naudoti, kaip dyzelinį, tačiau ji buvo žymiai pigesnė. Garinis vilkikas pravažiuodavo 100 km, sunaudodamas pusę tonos anglies. Klientais buvo alaus daryklos, malūnai, sunkioji pramonė bei miestai. Gamintojas buvo laikomas sėkmingu, jeigu parduodavo 60 tokių sunkvežimių per metus.
Prancūzijoje keli atradėjai gamino labai pažangios konstrukcijos lengvus garinius automobilius. 1873 metais Amade Bolle (tėvo) pagaminta „Paklusnioji” turėjo ne tik priekinių ratų stiprintuvus, bet ir diferencialą. Leonas Serpolletas pagamino kelis lengvus asmeninius garinius automobilius ir 1890 metais su vienu iš jų dalyvavo lenktynėse nuo Paryžiaus iki Liono. Rimčiausiu garinių automobilių kūrėju tapo bendrovė „De Dion, Bouton ir Trepadoux“, kuri Paryžiuje sėkmingai pagamino keliolika garinių automobilių rūšių. Jų konkurentu buvo automobilis su benzininiu varikliu, kuris nereikalavo vandens ir buvo lengvesnis negu masyvūs gariniai automobiliai.
