Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

Komandiruojamų darbuotojų dienpinigių apmokestinimo didinimas ir “Mobilumo paketas” sėkmingai suvaržys Lietuvos kelių transporto sektorių. Ekspertai teigia, kad Lietuva gali susidurti su ilgalaikėmis neigiamomis pasekmėmis valstybės ekonomikai ir socialinei aplinkai ir ragina valdžią reaguoti. Nedelsiant.

Vyriausybės nutarimas dėl naujos dienpinigių apmokestinimo tvarkos, Vakarų Europos “Mobilumo paketas” ir kiti sektoriaus suvaržymai turės didelių neigiamų pasekmių visai šalies ekonomikai, įspėja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir trys didžiausios šalies vežėjų asociacijos, kurios atviru laišku kreipėsi į Prezidentūrą, Seimą ir Vyriausybę, skelbiama “Linavos” pranešime.

Valdžios institucijos taip pat raginamos būti atviros – prieš priimant reikšmingus sprendimus šalies ekonomikai, kilusius klausimus spręsti konstruktyviai, organizuojant diskusijas ir derybas, įtraukiant visas atsakingas valstybines institucijas, nevyriausybinį ir verslo sektorius, o galutinį sprendimą priimti nuodugniai įvertinus socialinį, ekonominį ir ES politikos kontekstus.

Kreipimąsi į valdžios institucijas pasirašė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Tomas Jurgelevičius ir Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius.

Visos, kreipimąsi į valdžią pasirašiusios organizacijos, pažymi esančios pasiruošusios toliau aktyviai dalyvauti diskusijose ir derybose, siekiant visoms pusės priimtino sprendimo.

Skubotas Vyriausybės sprendimas

Šių metų spalio 16 dieną Vyriausybė pritarė siūlymui didinti komandiruojamų darbuotojų dienpinigių apmokestinimą. Prognozuojama, kad tai labiausiai atsilieps vežėjams – jų atstovai tikina, jog įmonės gali masiškai bankrutuoti arba iškelti verslą į užsienį. Dienpinigiai nuo kitų metų sausio 1 dienos bus neapmokestinti, jei darbuotojo alga siekia 1,65 minimalios mėnesio algos (MMA). Dabar yra taikomas 1,3 MMA koeficientas.

“Linava” skelbia, kad Vyriausybė nutarimą priėmė ypatingos skubos tvarka, remiantis išskirtinai socialiniais ir biudžeto surinkimo motyvais. Dėl 1,65 koeficiento dydžio buvo apsispręsta tą pačią nutarimo projekto pateikimo ir priėmimo dieną, neįvertinus ekonominių pasekmių tiek transporto sektoriui, tiek visai šalies ekonomikai.

„Sprendimas didinti koeficientą priimtas be jokių konsultacijų su suinteresuotomis šalimis, taip pat neatlikus pagrįsto, kvalifikuoto ir autoritetingo poveikio vertinimo Lietuvos ekonomikai, eksportui, investicijoms, viešiesiems finansams ir socialiniams veiksniams, – rašoma kreipimesi į pagrindines šalies valdžios institucijas. – Toks atmestinas Vyriausybės požiūris lems neigiamas sąlygas verslui ir šalies konkurencingumui“.

Vežėjų atstovai akcentuoja, kad sektorius netolimoje ateityje ir taip patirs papilomą ekonominę įtampą dėl vykstančių geopolitinių procesų, visų pirma, dėl neaiškios „Brexit“ baigties. Be to, pasitvirtinus prognozėms dėl galimos pasaulinės ekonomikos recesijos, mažėjanti paklausa ES ir trečiosiose šalyse neigiamai paveiks Lietuvos pramonės, gamybos ir eksporto, o taip pat transporto veiklos rodiklius.

„Atskirai reikėtų vertinti ir kitas geopolitines įtampas dėl JAV ir Kinijos, o taip pat ES ir JAV prekybinių karų, kurių neigiamą įtaką jau dabar junta į produkcijos eksportą orientuota Lietuvos pramonė“, – rašoma dokumente.

“Mobilumo paketo” šešėlis

Verslo bendruomenė taip pat pasigenda valdžios institucijų aktyvesnio įsitraukimo ginant nacionalinius verslo interesus dėl planuojamų ES suvaržymų transporto sektoriuje pagal vadinamą “Mobilumo paketą”.

„Būtina MMA koeficiento klausimą vertinti kompleksiškai ir neatsietai nuo Mobilumo paketo poveikio Lietuvos transporto sektoriui ir visai šalies ekonomikai. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad Europos periferijoje esanti ir labiausiai Bendrijoje nuo kelių transporto priklausanti Lietuva patirs didžiausias neigiamas pasekmes dėl paketo nuostatų įgyvendinimo“, – teigiama dokumente.

Įgyvendinant dabartinius paketo pasiūlymus, tarp kitko, gali kilti:

– Europos kelių transporto sistemos pajėgumų ir galimybių sutrikimas. Transporto paslaugų pasiūla visoje ES bus aiškiai ribota.

– Kelių transporto išlaidų padidėjimas ir neišvengiamai bus prarandami ES kelių transporto pajėgumai ir lankstumas.

– ES ekonomikos galimybių veiksmingai konkuruoti tarptautinėje arenoje ribojimas ir jos piliečių gerovės didinimas.

Lietuvos tarptautinių krovininių vežimo kelių transportas sukuria beveik trečdalį viso šalies paslaugų eksporto – 2018 metais transporto įmonės paslaugų užsienio rinkose pardavė beveik už 3,3 mlrd. Eur, prie šalies BVP prisidėdamos daugiau kaip 8 proc.

Lietuvos transporto ir saugojimo sektoriuje dirba maždaug dešimtadalis visų užimtųjų šalyje. Šiai dienai tarptautinių krovinių vežimo veikla užsiima apie 5 tūkst. įmonių, valdančių beveik 50 tūkst. transporto priemonių, kurioms Lietuvos transporto saugos administracija suteikė teisę vykdyti tarptautinio transporto operacijas.

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros