Lenkijos pasienio tarnyba

Vairuotojai turėjo leidimus, o vežėjas vis tiek nubaustas: kur klydo įmonė?

Vidutinis skaitymo laikas 6 minutės

Lenkijoje transporto bendrovės vadovui skirta 25 tūkst. zlotų (apie 5,7 tūkst. eurų) bauda, nes 58 užsienio vairuotojai dirbo kitokiomis sąlygomis, nei nurodyta jų leidimuose dirbti. Lenkijos pasienio apsaugos tarnybos Radomo padalinio atlikta patikra parodė, kad vien turėti dokumentus nepakanka, norint išvengti atsakomybės. Vokietijos ir Nyderlandų bylos rodo, kad už panašius pažeidimus gali būti skiriamos gerokai griežtesnės sankcijos.

Už šio teksto stovi žmogus - ne dirbtinis intelektas. Tai medžiaga, visiškai parengta redaktoriaus, pasitelkus jo žinias ir patirtį.

Svarbiausia trumpai:

  • Radomo apylinkės teismas transporto bendrovės vadovui skyrė 25 tūkst. zlotų baudą. Pasienio apsaugos tarnybos patikra atskleidė pažeidimų, susijusių su 58 užsieniečių įdarbinimu.
  • Pareigūnai patikrino dokumentus, susijusius su 131 vairuotoju iš Baltarusijos, Šiaurės Makedonijos, Serbijos, Turkijos ir Ukrainos.
  • Lenkijoje už neteisėtą užsieniečio įdarbinimą gresia nuo 3 tūkst. iki 50 tūkst. zlotų bauda.

2026 m. rugsėjo 9 d. Radomo apylinkės teismas pripažino vietos transporto bendrovės vadovą kaltu dėl neteisėto užsieniečių įdarbinimo. Teismas bylą išnagrinėjo baudžiamojo įsakymo tvarka ir skyrė 25 tūkst. zlotų (apie 5,7 tūkst. Eur) baudą, pranešė Lenkijos pasienio apsaugos tarnybos vyriausioji vadovybė. Byla teisme atsidūrė po Radomo pasienio apsaugos tarnybos pareigūnų atliktos patikros.

Patikra truko keturis mėnesius ir baigėsi 2026 m. balandį. Pareigūnai išnagrinėjo dokumentus, susijusius su 131 Baltarusijos, Šiaurės Makedonijos, Serbijos, Turkijos ir Ukrainos piliečiu. Visi jie bendrovėje dirbo vairuotojais.

Vien leidimo dirbti nepakanka

Pažeidimų nustatyta dėl 58 užsieniečių. Daugiausia problemų kilo dėl to, kad jie dirbo kitokiomis sąlygomis, nei nurodyta jiems išduotuose leidimuose. Pasienio apsaugos tarnyba taip pat nustatė atvejų, kai prieš įdarbinant užsieniečius kompetentingai institucijai nebuvo pateiktos su jais sudarytų sutarčių kopijos.

Remdamiesi patikros rezultatais, pareigūnai kreipėsi į teismą dėl bendrovės vadovo nubaudimo. 2026 m. rugsėjo 9 d. teismas pripažino jį kaltu ir skyrė 25 tūkst. zlotų baudą.

Primintina, kad nuo 2025 m. birželio 1 d. Lenkijoje galioja užsieniečių įdarbinimo tvarką reglamentuojantis įstatymas. Jis sugriežtino atsakomybę už taisyklių pažeidimus. Už neteisėtą užsieniečio įdarbinimą gali būti skirta nuo 3 tūkst. iki 50 tūkst. zlotų bauda, o anksčiau didžiausia sankcija siekė 30 tūkst. zlotų.

Vežėjams svarbu žinoti, kad pažeidimu laikomas ne tik darbas be jokio leidimo. Atsakomybė gali kilti ir tada, kai užsienietis įdarbinamas kitomis sąlygomis, nei nurodyta jo teisę dirbti patvirtinančiuose dokumentuose, nebent konkrečiu atveju taikoma įstatyme numatyta išimtis.

Atskira pareiga – kompetentingai institucijai pateikti su užsieniečiu sudarytos sutarties kopiją. Už šio reikalavimo nesilaikymą numatyta nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. zlotų bauda.

Vokietijoje – 35 tūkst. eurų baudų už 40 vairuotojų nuomą

Lenkijoje skirta 25 tūkst. zlotų bauda gali atrodyti nedidelė, palyginti su kitų Europos šalių sankcijomis. Vokietijoje ir Nyderlanduose už vairuotojų įdarbinimo taisyklių pažeidimus skirtos nuo keliolikos tūkstančių iki šimtų tūkstančių eurų baudos. Nors šių bylų aplinkybės skyrėsi, jos aiškiai parodo, kokia rizika gresia transporto įmonėms.

Panašių atvejų būta ir kitose Europos valstybėse. 2026 m. rugpjūtį rašėme apie 40 užsienio vairuotojų, kuriuos oficialiai įdarbino Lietuvos bendrovės, tačiau iš tikrųjų jie dirbo tik Vokietijos transporto įmonei.

Vokietijos muitinės pareigūnai tokį bendradarbiavimo modelį įvertino kaip neteisėtą darbuotojų nuomą be privalomo leidimo. Vairuotojai oficialiai dirbo dviejose susijusiose Lietuvos transporto įmonėse, tačiau, pasak kontrolierių, faktiškai paslaugas teikė tik netoli Freiburgo veikusiai bendrovei ir vykdė jos nurodymus.

Bendradarbiavimas buvo įformintas kaip rangos sutarčių vykdymas, tačiau Vokietijos institucijos nustatė, kad iš tikrųjų darbuotojai buvo perduoti kitai įmonei. Už tai Lietuvos bendrovių vadovei skirta 20 tūkst. eurų bauda, o Vokietijos verslininkui – 15 tūkst. eurų bauda. Abu sprendimai įsiteisėjo.

Šis atvejis rodo, kad kontrolieriams svarbūs ne tik oficialūs dokumentai. Vertinama ir tai, kaip iš tikrųjų organizuojamas vairuotojų darbas.

Ekspeditoriui skirta laisvės atėmimo bausmė su vykdymo atidėjimu

Dar griežtesnių sankcijų sulaukė Weinstadt mieste veikęs Vokietijos ekspeditorius. Apie šią bylą pranešėme 2025 m. rugpjūtį. Baden-Viurtembergo žemės Backnango apylinkės teismas 37 metų verslininkui skyrė vienų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas. Be to, jam nurodyta sumokėti 4 tūkst. eurų probacijos pareigūnų asociacijai. Nuosprendis įsiteisėjo.

Byla susijusi su 12 Uzbekistano vairuotojų. 2021–2022 m. verslininkas juos įdarbino neturėdamas reikiamų leidimų. Nors užsieniečiai turėjo kitų Europos Sąjungos valstybių išduotus trumpalaikius leidimus gyventi, šie dokumentai nesuteikė teisės legaliai dirbti Vokietijoje.

Vokietijos nelegalaus darbo kontrolės tarnybos (Finanzkontrolle Schwarzarbeit, FKS) tyrimas taip pat atskleidė, kad vairuotojai nebuvo užregistruoti socialinio draudimo sistemoje, o jų atlyginimas buvo gerokai mažesnis už Vokietijoje nustatytą minimalųjį darbo užmokestį. Be to, pagrindines savo išlaidas vairuotojai turėjo padengti iš pinigų, kuriuos tiesiogiai gaudavo iš įmonės klientų.

Taigi šioje byloje pažeidimų buvo gerokai daugiau nei Radomo vežėjo byloje, apie kurią pranešė pasienio apsaugos tarnyba.

Nyderlanduose – 378 tūkst. eurų bauda ir areštuotas sunkvežimis

Dar didesnės finansinės sankcijos skirtos Nyderlandų vežėjui. Apie šią bylą rašėme 2020 m. kovą. Nyderlandų darbo inspekcija nustatė, kad įmonė be reikiamų leidimų įdarbino devynis Turkijos sunkvežimių vairuotojus. Be to, įmonės vadovas atsisakė pateikti dokumentus apie dar 18 darbuotojų.

Inspektoriai taip pat nustatė, kad bendrovė šių darbuotojų neįtraukė į darbo užmokesčio apskaitą.

Įmonei skirta 216 tūkst. eurų bauda, o jos vadovui už neteisėtos veiklos organizavimą – dar 162 tūkst. eurų. Bendra sankcijų suma siekė 378 tūkst. eurų. Siekdama užtikrinti baudų išieškojimą, inspekcija areštavo sunkvežimį ir vežėjo banko sąskaitas.

Vežėjui brangiai gali kainuoti ne vien leidimo trūkumas

Radomo bendrovės byla primena, kad samdant vairuotojus iš trečiųjų šalių rizika kyla ne tik tada, kai darbuotojai neturi jokių leidimų. Problemų gali kilti ir tada, kai dokumentai išduoti, bet realios darbo sąlygos neatitinka juose nurodytų reikalavimų.

Vokietijos ir Nyderlandų pavyzdžiai savo ruožtu rodo, kad už vairuotojų įdarbinimo ir darbo sąlygų taisyklių pažeidimus gali būti skiriamos ne tik didelės baudos. Įmonių vadovams gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė.

Nors šios bylos skiriasi pažeidimų pobūdžiu ir mastu, jas sieja viena svarbi išvada: vien turėti dokumentus nepakanka, kad įdarbinimas būtų laikomas teisėtu. Būtina laikytis juose nustatytų sąlygų, tinkamai įforminti darbo santykius ir vykdyti visus iš darbo bei transporto teisės kylančius įsipareigojimus.

Paantraštės:

Taip pat perskaitykite