Vokietijos ekonomika vėl auga, bet ją tempia eksportas

Eksportas vėl tempia ekonomiką į viršų

Naujausi Vokietijos statistikos tarnybos duomenys rodo, kad šalies ekonomikos atsigavimą pirmiausia palaiko užsienio prekyba. 2026 m. antrąjį ketvirtį prekių ir paslaugų eksportas, įvertinus kainų, sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus pokyčius, buvo 2 proc. didesnis nei pirmąjį ketvirtį. Vien prekių eksportas išaugo dar sparčiau – 2,6 proc. Paslaugų eksporto apimtis nepakito.

Importas taip pat didėjo, tačiau lėčiau. Bendras prekių ir paslaugų importas išaugo 1,5 proc., prekių – 2,1 proc., o paslaugų – 0,3 proc. Metiniai rodikliai dar ryškesni. Palyginti su 2025 m. antruoju ketvirčiu, prekių ir paslaugų eksportas padidėjo 3,7 proc., o vien prekių eksportas – 5 proc.

Eksporto augimą, be kita ko, skatino chemijos pramonė, duomenų apdorojimo įrangos, elektros ir optikos gaminių bei kitos transporto įrangos gamintojai. Ypač aktyvėjo prekyba su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Transporto ir logistikos sektoriui tai palankus signalas, nes didesni prekių srautai tiesiogiai didina kelių, geležinkelių, jūrų ir intermodalinių pervežimų poreikį.

Investicijos į mašinas ir transporto priemones smunka

Visai kitokią tendenciją rodo investicijos. Bendrosios investicijos į ilgalaikį turtą 2026 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, sumažėjo 0,2 proc. Labiausiai smuko išlaidos mašinoms, įrangai ir transporto priemonėms – 1,4 proc. Statybų investicijos per tą patį laikotarpį padidėjo tik 0,1 proc.

Silpnas išliko ir vartojimas. Namų ūkių bei viešojo sektoriaus išlaidos per ketvirtį ūgtelėjo vos 0,1 proc. Tai rodo, kad ekonomikos augimas kol kas nėra paremtas plačiu investiciniu atsigavimu. Įmonės vis dar atsargiai vertina naujos įrangos, mašinų ir transporto priemonių įsigijimą. Transporto sektoriui šis rodiklis ypač svarbus, nes transporto priemonės sudaro dalį kategorijos, kurioje antrąjį ketvirtį užfiksuotas ryškus nuosmukis.

Pramonė siunčia aiškesnį atsigavimo signalą

Palankesnių ženklų matyti pramonėje. Bendra Vokietijos ekonomikos sukurta pridėtinė vertė antrąjį ketvirtį padidėjo 0,4 proc., o apdirbamojoje gamyboje augimas siekė 0,9 proc. Prie geresnių rezultatų labiausiai prisidėjo chemijos pramonė ir elektros įrangos gamintojai.

Augimas taip pat fiksuotas informacijos ir ryšių, nekilnojamojo turto, viešųjų paslaugų, švietimo ir sveikatos priežiūros sektoriuose. Kiekviename jų pridėtinė vertė padidėjo po 0,6 proc. Finansų ir draudimo veikla buvo viena iš išimčių – čia pridėtinė vertė sumažėjo 0,7 proc.

Ypač reikšmingas apdirbamosios gamybos metinis rezultatas. Jos sukurta pridėtinė vertė buvo 1,1 proc. didesnė nei prieš metus – tai pirmasis metinis augimas nuo 2023 m. pirmojo ketvirčio. Po kelerių metų silpnos pramonės konjunktūros šis pokytis yra vienas aiškesnių stabilizacijos ženklų. Tačiau vienas ketvirtis dar neleidžia tvirtinti, kad ilgalaikė tendencija jau pasikeitė.

Ekonomika auga, bet darbuotojų mažėja

Atsigavimas kol kas neatsispindi darbo rinkoje. 2026 m. antrąjį ketvirtį Vokietijoje dirbo apie 45,7 mln. žmonių – 212 tūkst., arba 0,5 proc., mažiau nei prieš metus. Darbuotojų skaičius mažėjo ne tik pramonėje ir statybų sektoriuje. Pirmą kartą nuo pandemijos nuosmukis fiksuotas ir paslaugų sektoriuje.

Bendras išdirbtų valandų skaičius sumažėjo 0,5 proc., tačiau darbo našumas augo. Realusis BVP, tenkantis vienai darbo valandai, per metus padidėjo 1,5 proc. Toks pat augimas fiksuotas ir skaičiuojant vienam darbuotojui. Tai reiškia, kad ekonomika su mažesniu darbuotojų skaičiumi sukuria daugiau vertės, tačiau tuo pat metu geresni bendrieji rodikliai dar nesukėlė aiškaus darbo jėgos paklausos atsigavimo.

Vokietija tebėra lėtesnė už ES vidurkį

Nepaisant pagerėjusių rodiklių, Vokietijos ekonomikos augimo tempas išlieka kuklesnis nei visos Europos Sąjungos. 2026 m. antrąjį ketvirtį Vokietijos BVP padidėjo 0,3 proc., o ES ekonomika – 0,5 proc.

Tarp didžiausių Bendrijos ekonomikų sparčiausiai augo Ispanija – jos BVP per ketvirtį padidėjo 0,7 proc. Prancūzijos ir Italijos ekonomikos ūgtelėjo po 0,2 proc. Panaši padėtis ir vertinant metinį pokytį. Vokietijos ekonomika buvo 1 proc. didesnė nei prieš metus, o visos ES augimas siekė 1,2 proc.

Patikslinti duomenys švelnina ankstesnio nuosmukio vaizdą

Vokietijos statistikos tarnyba taip pat peržiūrėjo ankstesnių metų ekonomikos augimo duomenis. Didžiausia korekcija susijusi su 2024 m. Anksčiau skelbta, kad tais metais ekonomika susitraukė 0,5 proc., tačiau po perskaičiavimo nurodoma, kad BVP nepasikeitė – augimas siekė 0 proc.

2025 m. vertinimas iš esmės nepakito – ekonomika tuomet augo 0,2 proc. Taip pat pakoreguoti 2011–2021 m. istoriniai duomenys. Po perskaičiavimo per šį laikotarpį sukauptas BVP augimas buvo 0,8 procentinio punkto didesnis, nei manyta anksčiau.

Transporto rinkai – daugiau krovinių, bet dar ne investicijų bumas

Transporto ir logistikos sektoriui svarbiausias antrojo ketvirčio signalas yra tai, kad prekių prekyba augo gerokai sparčiau nei visa ekonomika. Prekių eksportas per ketvirtį padidėjo 2,6 proc., o per metus – 5 proc. Importas, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, išaugo 2,1 proc.

Tai gali reikšti didesnį krovinių srautą gamybos, eksporto ir tarpvalstybinės prekybos grandinėse. Tačiau platesnio pakilimo požymių dar trūksta. Investicijos į mašinas, įrangą ir transporto priemones mažėja, vidaus vartojimas beveik neauga, o užimtumas traukiasi.

Vokietija į antrąją 2026 m. pusę žengia grįžusi prie augimo, tačiau kol kas ją labiau tempia eksportas ir pramonė nei vidaus paklausa ar investicijos. Transporto rinkai svarbiausias klausimas bus, ar užsienio prekybos ir gamybos atsigavimas išsilaikys artimiausiais ketvirčiais ir virs platesniu ekonomikos augimu.