Vairuotojui sumokėjo mažiau, nei žadėjo: kada darbdavys turi paaiškinti skirtumą?

Vairuotojas turi žinoti, už ką jam mokama ir kaip apskaičiuota kiekviena suma. Paaiškinimo „taip suskaičiavo buhalterija“ nepakanka. Prašyti dokumentų ir aiškaus atsakymo yra normalu“, – sako Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkė Rita Kairienė.

Ką iš tiesų reiškia pažadėta suma už dieną?

Viena dažniausių nesusipratimų priežasčių – nepakankamai aiškiai aptartos mokėjimo sąlygos. Darbo pasiūlyme nurodyta suma už dieną gali atrodyti konkreti, tačiau ji ne visada atskleidžia, kiek vairuotojas iš tikrųjų uždirbs.

Prieš išvykstant svarbu išsiaiškinti, ar nurodyta suma mokama už kiekvieną komandiruotės kalendorinę dieną, ar tik už faktiškai dirbtas dienas. Taip pat būtina žinoti, ar kalbama apie atlygį prieš mokesčius, ar apie sumą, kuri pasieks darbuotojo banko sąskaitą.

Ne mažiau svarbu suprasti, kokią pažadėtos sumos dalį sudaro darbo užmokestis, o kokią – dienpinigiai.

Darbo užmokestis ir dienpinigiai nėra tas pats. Darbo užmokestis mokamas už atliktą darbą, o dienpinigiai skirti padidėjusioms išlaidoms komandiruotės metu kompensuoti. Jie neįtraukiami apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, nuo kurio priklauso ir kai kurios kitos darbuotojui mokamos išmokos. Tai savo išaiškinimuose pabrėžia Valstybinė darbo inspekcija (VDI).

Dienpinigiai už komandiruotę skaičiuojami pagal jai taikomą tvarką, atsižvelgiant į komandiruotės trukmę, valstybes, kuriose buvo darbuotojas, ir nustatytus dienpinigių dydžius. Jie mokami už komandiruotės kalendorines dienas, įskaitant poilsio dienas, tačiau ligos ar atostogų laikotarpiams taikomos išimtys.

Svarbu ir tai, kad dienpinigiai nepakeičia priklausančio apmokėjimo už naktinį darbą, viršvalandžius ar darbą poilsio bei švenčių dienomis. Toks darbas turi būti apskaičiuojamas ir apmokamas pagal jam taikomus Darbo kodekso reikalavimus.

Todėl vien bendra pažadėta suma neatskleidžia visų darbo apmokėjimo sąlygų. Vairuotojui svarbu žinoti ne tik tai, kiek žadama sumokėti už reisą, bet ir kaip ši suma susidarys.

Algalapis – kam jis reikalingas?

Gavus mažesnį nei tikėtasi pavedimą, pirmiausia reikėtų paprašyti atsiskaitymo lapelio, dažniau vadinamo algalapiu.

Darbo kodekso 148 str. 1 d. numato, kad darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu arba elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas bei dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandžių trukmę.

VDI pabrėžia, kad ši pareiga galioja nepriklausomai nuo darbuotojo profesijos, pareigų ar darbo krūvio. Darbdavys algalapį turi pateikti net ir tuomet, kai darbuotojas jo neprašo.

Gavus dokumentą pirmiausia būtina patikrinti, už kokį laikotarpį jis parengtas. Viena vairuotojo kadencija gali apimti du ar daugiau mėnesių, todėl darbo užmokestis ir kitos išmokos gali būti apskaičiuojamos už skirtingus laikotarpius.

Tuomet reikėtų palyginti darbo sutartyje nustatytą atlygį su algalapyje nurodyta suma, patikrinti darbo valandas, naktinį darbą, viršvalandžius ir priedus.

Atskirą dėmesį verta skirti išskaitoms. Darbuotojui turi būti aišku, kokios sumos išskaičiuotos dėl mokesčių, kiek sudaro anksčiau išmokėti avansai ir kokiu pagrindu atlikti kiti atskaitymai.

Jeigu algalapyje nėra dienpinigių apskaičiavimo, jo reikėtų paprašyti atskirai. Vairuotojas turi galėti patikrinti, už kurias komandiruotės dienas, pagal kokius tarifus ir kiek dienpinigių jam apskaičiuota.

Darbo laiko apskaitos duomenis naudinga palyginti su savo užrašais, turimais tachografo duomenimis ir susirašinėjimu apie atliktas užduotis. Vairuotojo darbas neapsiriboja vien transporto priemonės vairavimu – darbo laikui gali būti priskiriamos ir kitos su jo pareigomis susijusios veiklos.

Kaip gali susidaryti kelių šimtų eurų skirtumas?

Ne kiekviena mažesnė banko pavedimo suma reiškia, kad darbdavys neišmokėjo priklausančių pinigų. Kartais skirtumą galima paaiškinti anksčiau išmokėtu avansu arba atskirais darbo užmokesčio ir dienpinigių pavedimais. Tačiau būtent todėl svarbu patikrinti visą atsiskaitymą, o ne vien paskutinį mokėjimą.

Tarkime, kad vairuotojui už konkretų laikotarpį apskaičiuota 1,2 tūkst. eurų darbo užmokesčio į rankas ir 1,5 tūkst. eurų dienpinigių. Bendra mokėtina suma – 2,7 tūkst. eurų.

Jeigu prieš reisą vairuotojui jau buvo išmokėtas 500 eurų avansas, likusi mokėtina suma turėtų būti 2,2 tūkst. eurų, jeigu nėra kitų teisėtų atskaitymų. Tačiau į sąskaitą pervedama tik 1,9 tūkst. eurų.

Tokiu atveju lieka nepaaiškintas 300 eurų skirtumas. Būtent dėl jo vairuotojas turėtų kreiptis į darbdavį ir paprašyti konkretaus skaičiavimo.

Prieš tai reikėtų patikrinti visus atitinkamo laikotarpio pavedimus. Gali būti, kad dalis atlygio pervesta anksčiau, o dienpinigiai ir darbo užmokestis išmokėti skirtingomis dienomis.

Taip pat svarbu atskirti darbuotojo uždarbį nuo darbui skirtų pinigų. Pavyzdžiui, vairuotojui perduotas avansas kelių rinkliavoms, stovėjimo aikštelėms ar kitoms su reisu susijusioms išlaidoms nėra jo darbo užmokestis.

Už kuro pereikvojimą ar apgadintą vilkiką negalima išskaičiuoti savavališkai

Dar viena vairuotojams aktuali situacija – kai mažesnį atlygį darbdavys aiškina viršytomis kuro sąnaudomis, transporto priemonės apgadinimu ar kita darbuotojo tariamai padaryta žala.

Tokiu atveju vien žodinio paaiškinimo nepakanka. Darbuotojas turėtų paprašyti dokumentų, kuriais grindžiama išskaita, ir sužinoti, kaip apskaičiuotas jos dydis.

Rugsėjo 21 d. paskelbtame pranešime VDI priminė, kad darbdavys negali savo nuožiūra mažinti darbo užmokesčio vien todėl, kad mano patyręs nuostolių.

Pagal Darbo kodekso 150 str. išskaitos gali būti atliekamos tik įstatymų nustatytais atvejais. Pavyzdžiui, siekiant susigrąžinti pagal paskirtį nepanaudotas darbuotojui perduotas darbdavio lėšas, dėl skaičiavimo klaidų permokėtas sumas arba atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl satrsvo kaltės padarė darbdaviui.

Vis dėlto vien nustatyto kuro pereikvojimo ar turto apgadinimo faktas savaime nereiškia, kad visą nurodytą sumą privalo atlyginti vairuotojas.

Vertinant materialinę atsakomybę turi būti nustatytos jos sąlygos, įvertinta darbuotojo kaltė, žalos dydis ir kitos reikšmingos aplinkybės.

Be to, taikomi ir išieškojimo apribojimai. VDI aiškina, kad darbdavio rašytinis nurodymas išieškoti žalą turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos, o tokia išskaita negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Siekdamas išieškoti didesnę sumą arba praleidęs nustatytą terminą, darbdavys turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

Todėl gavus dokumentą, kuriuo prašoma pripažinti skolą ar sutikti su išskaita, nereikėtų skubėti pasirašyti. Pirmiausia svarbu suprasti, kokios aplinkybės jame nurodytos ir kokius įsipareigojimus darbuotojas savo parašu prisiimtų.

Jeigu kyla abejonių, verta paprašyti dokumento kopijos ir pasitarti su profesine sąjunga ar darbo teisės specialistu.

Žodinis pažadas gali tapti ginčo priežastimi

Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga atkreipia dėmesį ir į kitą problemą – dalis darbo apmokėjimo sąlygų aptariama telefonu ar kitais neformaliais būdais. Kol abi šalys sutaria, toks bendravimas gali atrodyti pakankamas. Tačiau gavus mažesnį atlygį iškyla esminis klausimas: kaip įrodyti, kokia suma iš tiesų buvo pažadėta?

Patikimiausia, kai darbo užmokesčio sąlygos aiškiai nurodytos darbo sutartyje ar jos pakeitime. Papildomai naudinga išsaugoti darbo pasiūlymus, elektroninius laiškus, žinutes ir kitą susirašinėjimą, kuriame aptariamos mokėjimo sąlygos.

Po pokalbio telefonu vairuotojas gali paprašyti darbdavio raštu patvirtinti, koks darbo užmokestis nustatytas prieš mokesčius, kokie dienpinigių tarifai taikomi, kaip apmokamas papildomas darbas ir kada numatytos išmokėjimo datos.

Taip pat reikėtų išsiaiškinti, ką tiksliai apima pasiūlyme nurodyta suma už dieną.

Svarbu sulaukti aiškaus atsakymo. Vien tai, kad darbdavys neatsakė į darbuotojo išsiųstą žinutę, savaime nereiškia, jog joje išdėstytos sąlygos buvo patvirtintos.

Svarbiausia – nelikti su žodiniu pažadu ir neaiškiu pavedimu. Saugokite sutartis, algalapius, žinutes ir savo darbo laiko užrašus. Turint dokumentus galima tiksliai įvertinti, ko trūksta ir ko reikalauti“, – pabrėžia R. Kairienė.

Prieš išvykstant svarbu patikrinti, ką duoda pasirašyti

Profesinės sąjungos teigimu, ją pasiekia ir vairuotojų skundai dėl skuboto dokumentų pasirašymo prieš išvykstant į komandiruotes.

Vairuotojai pasakoja, kad kartais dokumentai pateikiami prieš pat reisą, kai darbuotojas jau ruošiasi išvažiuoti ir neturi pakankamai laiko įsigilinti į jų turinį.

Tokiose situacijose ypač svarbu atkreipti dėmesį, ar pateikiami dokumentai nekeičia anksčiau aptartų darbo užmokesčio, dienpinigių ar kitų mokėjimų sąlygų.

Parašas ant dokumento nėra vien formalumas – jis gali tapti reikšmingu įrodymu kilus ginčui dėl darbo apmokėjimo ar kitų įsipareigojimų.

Raginame vairuotojus nepasirašyti dokumentų jų neperskaičius. Visada reikia pasižiūrėti, kokį dokumentą jums duoda pasirašyti ir su kuo jūs savo parašu sutinkate. Skubėti čia tikrai nereikėtų. Parašas ant dokumento nėra formalumas – jis gali reikšti, kad darbuotojas patvirtina su dokumento turiniu susipažinęs ir jam pritaria“, – sako R. Kairienė.

Profesinės sąjungos pirmininkės teigimu, darbuotojui svarbu turėti galimybę ramiai susipažinti su pasirašomais dokumentais, o kilus neaiškumų – paprašyti juos paaiškinti.

Pastebėjus trūkstamą sumą, nereikėtų laukti kitos kadencijos

Jeigu palyginus susitarimus, apskaičiuotas sumas ir banko pavedimus paaiškėja neatitikimų, pirmasis žingsnis turėtų būti rašytinis kreipimasis į darbdavį.

Jame verta nurodyti konkretų laikotarpį, apskaičiuotą ir faktiškai gautą sumą bei skirtumą, kurio darbdavys nepaaiškino. Taip pat reikėtų paprašyti trūkstamų darbo užmokesčio ar dienpinigių apskaičiavimo dokumentų.

Svarbu išsaugoti ne tik patį kreipimąsi, bet ir darbdavio atsakymą. Jeigu vėliau kiltų darbo ginčas, šie dokumentai gali padėti nustatyti, dėl ko darbuotojas kreipėsi ir kokius paaiškinimus gavo.

Jeigu nepavyksta susitarti dėl neišmokėto ar neteisingai apskaičiuoto atlygio, darbuotojas gali kreiptis į profesinę sąjungą arba Darbo ginčų komisiją.

Čia svarbus ir laikas. Pagal Darbo kodeksą dėl tokio pobūdžio darbo ginčo į Darbo ginčų komisiją paprastai reikia kreiptis per tris mėnesius nuo tada, kai darbuotojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.

VDI primena, kad praleistas terminas gali būti atnaujintas tik tuomet, kai komisija termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Todėl vien laukti darbdavio pažado viską perskaičiuoti po kito reiso gali būti rizikinga.

Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga ragina vairuotojus neaiškių mokėjimų neatidėti kitai kadencijai. Kuo anksčiau pastebėtas neatitikimas ir surinkti reikalingi dokumentai, tuo lengviau nustatyti, kodėl faktiškai išmokėta suma skiriasi nuo sutartosios.