Reise patirta trauma vairuotojui virto mėnesių laukimu: ką daryti

Susilaužęs pirštą į Lietuvą grįžo po maždaug 45 valandų

Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos paskelbtoje medžiagoje aprašomas vairuotojo atvejis: praėjusią vasarą reiso metu jis susilaužė pirštą, o į Lietuvą grįžo praėjus maždaug 45 valandoms nuo traumos.

Vairuotojo teigimu, ligoninėje skubi pagalba jam nebuvo suteikta, nes nuo sužalojimo jau buvo praėję per daug laiko. Tuomet šeimos gydytojo konsultacijos, reikalingos siuntimui pas traumatologą gauti, jis laukė savaitę. Artimiausias vizitas pas specialistą buvo siūlomas tik maždaug po dviejų mėnesių. Per tą laiką pirštas sugijo, tačiau vairuotojui liko neaišku, ar tinkamai.

Tai – profesinei sąjungai pateiktas darbuotojo pasakojimas. Medžiagoje nėra gydymo įstaigos paaiškinimo ar medicininio vertinimo, kuris leistų nustatyti, kodėl konkrečiu atveju skubi pagalba nebuvo suteikta.

Vairuotojas taip pat nurodė, kad grįžus iš reiso vizito pas gydytoją kartais tenka laukti dvi savaites. Pasak jo, tuo metu išvykti į kitą reisą neleidžia sveikatos būklė, tačiau gauti laikinojo nedarbingumo pažymėjimą ne visada pavyksta. Taip gydymo laukimas tampa ir darbo bei pajamų problema.

Pagalbos nereikėtų atidėti iki reiso pabaigos

Profesinė sąjunga ragina vairuotojus po traumos pirmiausia įvertinti, ar sužalojimas gali kelti pavojų sveikatai ir trukdyti saugiai vairuoti. Jos rekomendacijose minimi tokie požymiai kaip stiprus ar didėjantis skausmas, didelis tinimas, kraujavimas, tirpimas, sutrikę judesiai ar įtariamas lūžis. Tokiais atvejais siūloma kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą šalyje, kurioje vairuotojas tuo metu yra, o esant sunkiai būklei – kviesti skubiąją pagalbą.

Laukti grįžimo į Lietuvą, kai pagalbos reikia reiso metu, sąjunga nerekomenduoja. Tai svarbu ir dėl paties sužalojimo, ir dėl gebėjimo valdyti sunkiasvorę transporto priemonę bei atlikti kitus darbus.

Po apžiūros sąjunga pataria paprašyti medicinos išrašo, tyrimų rezultatų ar jų aprašymų, informacijos apie paskirtus vaistus ir tolesnio gydymo rekomendacijų. Taip pat verta su gydytoju aptarti, ar galima tęsti darbą ir vairuoti. Užsienyje išduoti dokumentai padeda Lietuvoje gydymą tęsiančiam gydytojui suprasti, kokia pagalba jau suteikta ir kokių veiksmų dar reikia.

Skubi pagalba ir planinė konsultacija – skirtingos paslaugos

Sąjunga atkreipia dėmesį, kad grįžus į Lietuvą nereikėtų automatiškai atsisakyti kreiptis į skubiosios pagalbos skyrių vien todėl, kad trauma patirta prieš kelias dienas. Jos teigimu, svarbu įvertinti esamą sveikatos būklę, išlikusius simptomus ir pagalbos poreikį.

Valstybinė ligonių kasa nurodo, kad dėl būtinosios ir skubiosios medicinos pagalbos galima kreiptis be gydytojo siuntimo. Skubiosios pagalbos skyriuose būtinoji pagalba teikiama visą parą.

Tačiau toks skyrius nepakeičia planinių konsultacijų. Jeigu pacientui reikalinga planinė, o ne būtinoji pagalba, jis gali būti nukreiptas pas šeimos ar budintį gydytoją. Tai primena ir ligonių kasa.

Kreipiantis po reise patirtos traumos, sąjunga rekomenduoja aiškiai nurodyti, kada ir kaip ji įvyko, kokia pagalba suteikta užsienyje, kokie simptomai išliko ir kokie vaistai vartojami. Gydytojui taip pat svarbu paaiškinti, kaip sužalojimas riboja konkrečias darbo funkcijas.

Laukiant specialisto reikia spręsti ir darbingumo klausimą

Jeigu skubios pagalbos nereikia, tačiau trauma trukdo dirbti, profesinė sąjunga pataria kuo greičiau kreiptis į šeimos arba jį pavaduojantį gydytoją. Konsultacijos metu svarbu aptarti ne tik siuntimą pas specialistą, bet ir gydymą iki vizito bei galimybę saugiai atlikti darbą.

Sąjungos teigimu, vien pasakyti, kad žmogus dirba vairuotoju, nepakanka. Gydytojui reikėtų paaiškinti, ar tenka tvirtinti krovinį, kelti daiktus, atlikti smulkius remonto darbus, dirbti naktimis ar ilgai sėdėti. Atskirai reikėtų aptarti vartojamus vaistus ir galimą jų poveikį reakcijai bei dėmesiui.

Jeigu specialisto konsultacijos siūloma laukti kelias savaites ar mėnesius, sąjunga rekomenduoja su šeimos gydytoju aptarti, ar toks laukimas priimtinas pagal sveikatos būklę ir kokia pagalba reikalinga iki vizito. Taip pat galima ieškoti ankstesnio laiko kitoje gydymo įstaigoje, iš anksto išsiaiškinus siuntimo ir paslaugos apmokėjimo sąlygas.

Darbdavį informuoti raštu, dokumentus išsaugoti

Profesinė sąjunga pabrėžia, kad dėl traumos negalintis saugiai vairuoti darbuotojas neturėtų vykti į reisą vien dėl baimės prarasti pajamas ar patiriamo spaudimo. Apie sužalojimą ir jo poveikį darbui rekomenduojama nedelsiant informuoti darbdavį raštu.

Vairuotojui verta išsaugoti susirašinėjimą apie traumą, kreipimąsi į gydymo įstaigą, negalėjimą tęsti darbo ir darbdavio nurodymus. Medicinos išrašai, tyrimų rezultatai, registracijos pas gydytoją patvirtinimai bei informacija apie traumos aplinkybes gali būti svarbūs sprendžiant gydymo, nedarbingumo, draudimo ar galimo nelaimingo atsitikimo darbe klausimus.

Jeigu darbuotojas mano, kad gydymo įstaigoje jo būklė įvertinta netinkamai, sąjunga pataria paprašyti paaiškinti priimtą sprendimą ir, jei įmanoma, jo priežastis užfiksuoti medicinos dokumentuose. Taip pat rekomenduojama pasižymėti kreipimosi datą, laiką, nurodytus simptomus ir gautą atsakymą.

Sąjungos paskelbtame pasakojime gydymo laukimas tiesiogiai susijęs su vairuotojo galimybe grįžti į darbą. Todėl po traumos svarbu gauti ne tik konsultacijos datą, bet ir aiškų medicininį vertinimą, kaip elgtis iki jos ir ar galima saugiai tęsti reisus.