Dabar ši tema pasiekė Vašingtoną. Į JAV Kongresą pateiktas įstatymo projektas „Build America 250“, kuriuo siekiama gerinti sunkvežimių vairuotojų darbo sąlygas ir įtvirtinti bazinius standartus, įskaitant prieigą prie tualetų pakrovimo ir iškrovimo metu.
Projekto vertė – 500 mlrd. dol., o viena jo dalių vadinama „Trucker Dignity“ iniciatyva.
Tualetas – ne gera valia, o pareiga
Pagal siūlomą reguliavimą sandėliai ir krovos vietos turėtų užtikrinti vairuotojams galimybę naudotis sanitarinėmis patalpomis. JAV transporto žiniasklaida pabrėžia, kad tai pirmas kartas, kai Kongresas taip aiškiai įvardija oraus vairuotojų traktavimo būtinybę.
Numatyta, kad taisyklės galiotų ir trumpųjų reisų vairuotojams, įskaitant konteinerių vežėjus bei uostų aptarnavimo segmentą.
Iniciatyva atsirado reaguojant į atvejus, kai vairuotojai valandų valandas laukia prie sandėlių, neturėdami galimybės pasinaudoti elementariomis higienos priemonėmis.
Parkavimas ir finansiniai modeliai – papildomi reguliavimo taikiniai
Įstatymo projekte taip pat siūloma kasmet iki 2031 m. skirti 150 mln. dol. sunkvežimių parkavimo infrastruktūros plėtrai.
Numatyta, kad vairuotojai negalėtų būti apmokestinami už stovėjimą aikštelėse, įrengtose iš viešųjų lėšų. Tai būtų 2012 m. galiojančio „Jason’s Law“ tęsinys – įstatymo, atsiradusio po tragiško incidento, kai vairuotojas buvo nužudytas neradęs saugios vietos sustoti.
Dokumente taip pat numatyta griežtesnė vadinamųjų „rent-to-own“ modelių priežiūra, kai transporto įmonės perkelia vilkikų naudojimo kaštus vairuotojams. Praktikoje tokios schemos gali sukurti finansinę priklausomybę nuo darbdavio.
Vis dėlto ekspertai pažymi, kad problema platesnė – daug JAV vairuotojų atlygis vis dar priklauso nuo nuvažiuotų mylių, o laukimo laikas dažnai lieka neapmokamas.
Europa susiduria su panašiomis problemomis
Nors JAV pavyzdžiai gali atrodyti radikalūs, Europos vairuotojai panašius iššūkius kelia jau seniai.
„Truckers Life“ fondo duomenimis, 67,3 proc. vairuotojų skundžiasi prastomis sanitarinėmis sąlygomis pakrovimo ir iškrovimo vietose, daugiau nei 55 proc. ilgas laukimo valandas įvardija kaip vieną labiausiai varginančių darbo aspektų, o 44,5 proc. teigia, kad socialinės sąlygos yra tiesioginė priežastis svarstyti apie pasitraukimą iš profesijos.
Be to, 79,2 proc. mano, kad Europoje trūksta parkavimo vietų sunkvežimiams, o daugiau nei 61 proc. Vakarų Europos aikšteles vertina kaip nesaugias arba labai nesaugias.
Tai rodo, kad darbo sąlygos tampa svarbiu veiksniu, lemiančiu vairuotojų trūkumą rinkoje.
Infrastruktūra atsilieka nuo rinkos poreikių
FAZ Drivers atstovas Filip Ziętkowski pažymi, kad daugelyje Europos regionų infrastruktūra išlieka nepakankamai pritaikyta šiuolaikiniams krovinių srautams.
Tuo metu „XXLKW Secure Parking Elbebrücke GmbH“ atstovė Agata Bogurski atkreipia dėmesį, kad dalis Vakarų Europos parkavimo aikštelių buvo įrengtos prieš kelis dešimtmečius ir šiandien reikalauja brangių modernizacijų.
Kai kuriose pakrovimo vietose vairuotojai susiduria ir su griežtais vidaus taisyklių ribojimais. 2021 m. Ispanijoje paviešintas incidentas, kai vairuotojas pakrovimo metu kelias valandas buvo laikomas atskiroje aptvertoje erdvėje, sulaukė plataus atgarsio transporto bendruomenėje ir paskatino diskusijas apie minimalias socialines garantijas logistikos grandinėje.
Socialinės sąlygos – rinkos konkurencingumo klausimas
„Truckers Life“ duomenys rodo, kad ten, kur vežėjai aktyviai siekia gerinti aptarnavimo standartus pakrovimo vietose, vairuotojų pasitenkinimas darbu auga. Tarp tų, kurių darbdaviai imasi aktyvių veiksmų, net 76 proc. teigia esantys patenkinti darbu.
Transporto darbo sąlygų ekspertė ir „Truckers Life“ fondo projektų vadovė Agnieszka Pilniak pabrėžia, kad pakrovimo ir iškrovimo vietos išlieka kritinis taškas visoje tiekimo grandinėje. Pasak jos, net 41 proc. tokių vietų vairuotojams nesuteikia galimybės naudotis tualetu.
JAV iniciatyva rodo, kad socialinės sąlygos gali tapti ne tik profesinių sąjungų, bet ir federalinės politikos klausimu.
Europoje panašios diskusijos vyksta jau daugelį metų. Tačiau kol infrastruktūra ir aptarnavimo standartai nepasikeis sistemiškai, vairuotojų trūkumas ir darbuotojų kaita išliks struktūrine transporto sektoriaus problema – aktualia ir Lietuvos vežėjams, dirbantiems tarptautinėse tiekimo grandinėse.
