Žalą gali tekti atlyginti ir be kaltės: ką svarbu žinoti verslui?

Kada už žalą tenka atsakyti net ir be kaltės?

Civilinėje teisėje galioja bendras principas, pagal kurį kiekvienas asmuo privalo elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems. Paprastai civilinei atsakomybei atsirasti būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltė.

Tačiau Civilinis kodeksas numato išimčių. Tam tikrais atvejais prievolė atlyginti žalą atsiranda ir nenustačius asmens kaltės. Tokia atsakomybė vadinama griežtąja civiline atsakomybe.

Ji gali būti taikoma dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitų konstrukcijų sugriuvimo arba jų trūkumų, gyvūnų padarytos žalos, taip pat dėl didesnio pavojaus šaltinių. Pastariesiems gali būti priskiriamos transporto priemonės, mechanizmai, pavojingos medžiagos ar tam tikra statybų veikla.

Verslui svarbu suprasti, kad civilinė atsakomybė ne visada siejama su padaryta klaida ar konkrečiu pažeidimu. Tam tikrais atvejais pati vykdoma veikla, valdomas turtas ar naudojami įrenginiai lemia didesnę teisinę riziką. Todėl vien argumentas, kad įmonė elgėsi rūpestingai ir nieko blogo nepadarė, ne visada bus pakankamas išvengti pareigos atlyginti žalą“, – aiškina R. Puodžiūnas.

Pasak teisininko, tokiais atvejais svarbiausia nustatyti, ar konkrečios žalos atsiradimo aplinkybės atitinka įstatyme įtvirtintas atsakomybės sąlygas. Net ir taikant griežtąją atsakomybę, žalos atlyginimo reikalavimas turi būti pagrįstas.

Pastatų savininkams ir valdytojams – didesnė atsakomybės rizika

Viena verslui aktualiausių griežtosios civilinės atsakomybės sričių yra nekilnojamojo turto valdymas. Su tokia rizika susiduria ne tik daugiabučių administratoriai, bet ir biurų pastatų, prekybos centrų, sandėlių, gamybinių patalpų bei kitų komercinių objektų savininkai ir valdytojai.

Civilinis kodeksas numato, kad už žalą, atsiradusią dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo arba jų trūkumų, įstatyme nustatytomis sąlygomis atsako jų savininkas arba valdytojas.

Praktikoje tai gali būti įvairūs incidentai: dėl nesandaraus stogo užlietos patalpos, nukritusios konstrukcijos apgadintas turtas ar dėl statinio defektų patirti žmonių sužalojimai.

Vis dėlto vien aplinkybė, kad žala padaryta pastate ar šalia jo, dar nėra pakankamas pagrindas reikalauti ją atlyginti pagal griežtosios atsakomybės taisykles.

Vien tai, kad žmogus susižalojo pastate arba prie jo buvo apgadintas automobilis, dar nereiškia, kad pastato savininkas ar administratorius automatiškai privalės atlyginti žalą. Griežtajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti, kad žala atsirado būtent dėl statinio sugriuvimo ar jo trūkumo. Tai yra esminė riba, kurią savo praktikoje nuosekliai akcentuoja ir teismai“, – pažymi R. Puodžiūnas.

Lemiamą reikšmę turi ne vien žalos faktas, bet ir įrodytas priežastinis ryšys tarp konkretaus statinio trūkumo ir patirtų nuostolių.

Tai reiškia, kad ginčo metu būtina išsiaiškinti, kas iš tikrųjų sukėlė žalą, ar buvo statinio defektų ir ar būtent jie nulėmė incidentą.

Nuo stogo nukritęs sniegas: ar visada atsako pastato savininkas?

Viena dažnesnių situacijų šaltuoju metų laiku – nuo pastato stogo nukritęs sniegas ar ledas, apgadinęs greta stovėjusį automobilį.

Nukentėjusiajam gali atrodyti savaime suprantama, kad nuostolius turi padengti pastato savininkas arba administratorius. Tačiau teismų praktika rodo, kad tokiose bylose svarbios konkrečios incidento aplinkybės.

Vienoje teismų nagrinėtų bylų konstatuota, kad nuo stogo nukritęs sniego ar ledo gabalas savaime nelaikytinas statinio konstrukcijos trūkumu.

Jeigu sniegas susikaupė dėl įprastų atmosferos sąlygų, o duomenų apie stogo ar kitų konstrukcijų defektus nėra, vien sniego nukritimo nepakanka griežtajai civilinei atsakomybei taikyti.

Kitoje byloje teismas vertino ne tik meteorologines sąlygas, bet ir nukentėjusiojo elgesį. Buvo atsižvelgta į tai, kad įvykio laikotarpiu kritulių iš esmės nebuvo, o automobilis stovėjo ant šaligatvio, kur jo statymas buvo draudžiamas.

Teismas nustatė, kad tinkamai pastačius automobilį žalos būtų buvę išvengta. Šios aplinkybės buvo reikšmingos sprendžiant dėl pastato administratoriaus civilinės atsakomybės.

Tokios bylos puikiai parodo, kodėl kiekvieną žalos atlyginimo situaciją būtina vertinti individualiai. Teismas analizuoja ne tik žalos atsiradimo vietą, bet ir jos priežastis, oro sąlygas, pastato būklę, valdytojo veiksmus bei paties nukentėjusiojo elgesį. Griežtoji atsakomybė nėra automatinis žalos atlyginimo mechanizmas“, – sako R. Puodžiūnas.

Vis dėlto tai nereiškia, kad pastatų savininkai ir administratoriai apskritai negali atsakyti už nuo stogo krintančio sniego ar ledo padarytą žalą. Priklausomai nuo aplinkybių, gali būti vertinama ir tai, ar buvo tinkamai vykdomos pastato priežiūros bei saugumo užtikrinimo pareigos.

Taigi tokiais atvejais svarbu atskirti griežtosios atsakomybės taikymo sąlygas nuo galimos atsakomybės už netinkamai vykdytas priežiūros pareigas.

Trūkus vamzdžiui svarbu nustatyti, kas atsakingas už įrenginį

Kita dažna ginčų priežastis – vandentiekio, šildymo ir kitų pastato inžinerinių sistemų gedimai.

Komerciniuose pastatuose tokie incidentai gali sukelti ypač didelių nuostolių. Dėl trūkusio vamzdžio ar sugedusios šildymo sistemos gali būti sugadintos ne tik patalpos, bet ir jose laikomos prekės, gamybos įrenginiai ar kita įmonės veiklai reikalinga įranga. Kai kuriais atvejais dėl avarijos tenka laikinai stabdyti ir pačią veiklą.

Tačiau net ir tada, kai žala akivaizdi, atsakomybės klausimas ne visada išsprendžiamas paprastai.

Vienoje teismų nagrinėtų bylų nuostoliai atsirado trūkus vonios šildytuvo jungčiai. Nors incidentas buvo susijęs su pastato inžinerine sistema, teismas vertino konkrečią gedimo vietą ir tai, kam teko pareiga prižiūrėti atitinkamą įrenginį.

Nustatyta, kad jungtis trūko gyventojo bute, o už šio įrenginio būklę buvo atsakingas pats buto savininkas.

Šis atvejis parodo, kad vien įrenginio sąsajos su pastato inžinerine sistema nepakanka atsakomybei priskirti pastato administratoriui ar kitam subjektui.

Komercinės paskirties pastatuose tokie ginčai gali būti dar sudėtingesni, nes už skirtingas pastato dalis, sistemas ir įrenginius gali būti atsakingos kelios įmonės.

Komercinio nekilnojamojo turto rinkoje tokie klausimai gali būti dar sudėtingesni, nes pastate veikia keli subjektai – savininkas, administratorius, nuomininkai, techninės priežiūros paslaugų teikėjai. Todėl itin svarbu aiškiai apibrėžti jų pareigas, atsakomybės ribas ir faktinį turto valdymą. Kilus ginčui, būtent šios aplinkybės gali turėti lemiamos reikšmės“, – komentuoja „AVOCAD“ teisininkas.

Anot jo, vien sutarties nuostatų ne visada pakanka atsakomybės klausimui išspręsti. Reikšminga ir tai, kas faktiškai valdė konkretų objektą, buvo atsakingas už jo priežiūrą bei galėjo imtis veiksmų gedimams išvengti.

Kaip verslui sumažinti žalos atlyginimo riziką?

Griežtosios civilinės atsakomybės taisyklės reiškia, kad net ir tinkamai organizuota veikla negali visiškai pašalinti galimos pareigos atlyginti žalą.

Todėl nekilnojamojo turto savininkams, administratoriams ir didesnės rizikos sektoriuose veikiančioms įmonėms svarbu neapsiriboti vien formaliu teisės aktų reikalavimų laikymusi.

Pirmiausia reikėtų užtikrinti nuoseklią pastatų, konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techninę priežiūrą. Ne mažiau svarbu dokumentuoti atliktus patikrinimus, nustatytus defektus, jų šalinimo darbus ir kitus veiksmus, susijusius su turto būklės užtikrinimu.

Tokie dokumentai gali būti reikšmingi ne tik vertinant, ar įmonė tinkamai vykdė priežiūros pareigas, bet ir aiškinantis incidento priežastis.

Kita svarbi sritis – sutarčių su pastatų administratoriais, nuomininkais ir techninės priežiūros paslaugų teikėjais peržiūra. Jose turėtų būti aiškiai nustatyta, kas prižiūri konkrečias pastato dalis ir sistemas, kas atsako už defektų šalinimą bei kaip šalys turi elgtis įvykus incidentui.

Ypatingą dėmesį verslui verta skirti ir civilinės atsakomybės draudimui – patikrinti ne tik draudimo sumas, bet ir draudžiamųjų įvykių apimtį, išimtis bei kitas sutarties sąlygas.

Mat žalos atlyginimo prievolė gali atsirasti net ir tuomet, kai įmonė mano tinkamai atlikusi visas savo pareigas. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienas toks nuostolis bus padengtas draudimo.

„Verslui rekomenduočiau į civilinės atsakomybės riziką žiūrėti ne tik tada, kai žala jau padaryta. Prevencinis teisinis įsivertinimas, aiškiai paskirstytos turto priežiūros pareigos ir tinkamas incidentų dokumentavimas gali padėti išvengti ilgų ginčų arba gerokai sustiprinti įmonės poziciją jiems kilus“, – teigia R. Puodžiūnas.

Kada reikalavimas atlyginti žalą gali būti nepagrįstas?

Nors griežtoji civilinė atsakomybė suteikia nukentėjusiesiems galimybę reikalauti žalos atlyginimo neįrodinėjant kaltės, tai nereiškia, kad kiekvienas pareikštas reikalavimas yra pagrįstas.

Nukentėjusysis vis tiek turi įrodyti aplinkybes, su kuriomis įstatymas sieja konkrečios atsakomybės atsiradimą. Priklausomai nuo ginčo pobūdžio, svarbu nustatyti žalos faktą, jos dydį, priežastinį ryšį ir kitas taikytinas atsakomybės sąlygas.

Be to, įstatyme numatytais atvejais atsakomybei ar atlygintinos žalos dydžiui gali turėti įtakos paties nukentėjusiojo elgesys. Reikšmingi gali būti ir kiti teisės aktuose nustatyti atleidimo nuo atsakomybės pagrindai.

Pastato savininkui ar valdytojui gavus reikalavimą atlyginti žalą, svarbu įvertinti, ar nuostoliai iš tiesų atsirado dėl statinio trūkumo, ar juos lėmė kitos aplinkybės. Taip pat būtina nustatyti, kas pagal teisės aktus ir faktinę situaciją yra atsakingas už konkretų objektą.

Svarbiausia atskirti du dalykus – žalą, kuri tiesiog įvyko tam tikrame objekte, ir žalą, kurią iš tiesų sukėlė to objekto trūkumai. Šis skirtumas gali lemti visiškai skirtingą teisinį rezultatą. Todėl tiek verslui, sulaukusiam reikalavimo atlyginti žalą, tiek nukentėjusiajam prieš imantis teisinių veiksmų verta profesionaliai įvertinti faktines aplinkybes ir teismų praktiką“, – apibendrina R. Puodžiūnas.

Taigi griežtoji civilinė atsakomybė verslui reiškia didesnę teisinę riziką, tačiau ne besąlyginę pareigą atlyginti visus nuostolius, susijusius su jo veikla ar valdomu turtu. Kiekvienu atveju lemiamą reikšmę turi konkrečios žalos atsiradimo aplinkybės, jos priežastys ir įstatyme nustatytos atsakomybės ribos.