Dėl blogėjančių klimato sąlygų, kuo greitesnio išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo šalininkų dėmesys sutelktas ties kelių transportu. Taip atsitiko dėl to, kad didžiosios automobilių dalies varikliai yra benzininiai arba dyzeliniai. Statistiniais duomenimis, Europos Sąjungos šalyse sausumos kelių transportas generuoja net 29 proc. viso išmetamų ŠESD kiekio.
Europos Sąjungos reguliacinė politika ir vartotojų, kurie vis geriau suvokia su klimatu susijusias grėsmes, lūkesčiai priverčia keisti naujų automobilių variklius. Spėjama, kad jau po kelerių metų didžioji naujai registruojamų lengvųjų automobilių dalis, bent jau Vakarų šalyse, bus arba pilnai elektriniai (kraunamos baterijos – BEV), arba bent hibridiniai (PHEV).
Pirmiausia komercinės transporto priemonės
Jeigu iš tikrųjų taip bus, tai tik pusė sėkmės, nes ES šalyse lengvųjų automobilių išmetamų dujų kiekis sudaro beveik pusę visų transporto priemonių išmetamų dujų kiekio. Likusi dalis priskiriama krovininėms transporto priemonėms. Apie 10 proc. išmetamų dujų generuoja lengvosios komercinės transporto priemonės iki 3,5 t. Šiuo atveju pastebima elektros variklių vystymosi pažanga leidžia daryti prielaidą, kad per artimiausius du dešimtmečius pradės vyrauti elektrinės komercinės transporto priemonės.
Šiems pokyčiams turi paskatinti, be kita ko, reglamentavimo reikalavimai. 2019 m. Europos Sąjunga priėmė reglamentą dėl sunkvežimių išmetamo anglies dioksido kiekio standartų, kuriuos tikimasi pasiekti iki 2030 m. Pagal šiuos reikalavimus, 2025 m. parduodami nauji sunkvežimiai turi išskirti 15 proc. mažiau CO2 nei transporto priemonės, užregistruotos Europoje nuo 2019 m. liepos pradžios iki 2020 m. birželio pabaigos. Po penkerių metų, 2030 m., šis išmetamų teršalų kiekis turi būti mažinamas iki 30 proc.
Reikalavimai didėja
Abejonės, kad tai kur kas per mažai, norint pasiekti strateginį klimato srities tikslą, nustatytą 2015 m. Paryžiaus susitarime, t. y. siekti, kad visuotinis atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu (ir kad nepakiltų daugiau nei 1,5°C), verčia Europos valdžias griežtinti išmetamiesiems teršalams taikytinus reikalavimus.
Nagrinėjant šį klausimą, atsirado naujas su klimatu susijęs tikslas, būtent, iki 2050 m. išmetamo grynojo ŠESD kiekį sumažinti iki nulio. Tokius įsipareigojimus savanoriškai prisiima ne tik Europos vyriausybės, bet vis dažniau ir paskiros įmonės, administracijos ir įvairios kitokios įstaigos.
Siekdama vykdyti didesnius reikalavimus, Europos Komisija parengė naujus teisės aktus, kuriuos pristatė 2021 m. liepos viduryje Fit for 55 pakete. Pagal šiuos siūlymus, komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio mažinimo procesas turi žymiai paspartėti. Iki 2030 m. ES šalyse siekiama sumažinti ŠESD išmetimą nuo 30 iki 55 proc., lyginant su 1990 m. Iki 2035 m. šis kiekis turi būti lygus nuliui.
Dar kietesnis riešutėlis
Kur kas didesnė problema – likusios sausumos kelių transporto priemonių dalies, kuri generuoja nuo 5 iki 6 proc. viso Europoje išmetamų ŠESD kiekio, variklių pakeitimas. Tačiau ši dalis gali padidėti per artimiausius metus, didėjant gabenamų Europos krovinių tonažui. Be kitų, Pasaulio ekonomikos forume Davose dalyvavusių ekspertų teigimu, iki 2050 m. transporto paslaugų paklausa Senajame žemyne mažiausiai patrigubės.
Ateičiai ekspertai svarsto apie dvi nulinės CO2 emisijos didelių sunkvežimių rūšis – varomus baterijomis (BEV) ir vandeniliu (FCEV), kur vandenilis gaminamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių (vėjo, saulės spindulių).
Nulinė emisija turi būti naudinga
Daroma prielaida, kad prie pagrindinių Europos greitkelių bus pastatyti elektriniai įrenginiai (galia mažiausiai 750 kW), prie kurių privažiavusios sunkiasvorės transporto priemonės galės pasikrauti 45 minučių pertraukos, numatytos Europos vairuotojų darbo laiko teisės aktuose, metu. Šiuo atveju tokia varomoji jėga turi apsimokėti ne tik vežėjams, bet ir jų paslaugomis besinaudojančioms įmonėms ir asmenims. Tai esminės Europos sunkiasvorių transporto priemonių išmetamų ŠESD kiekio projekto sąlygos – nulinė emisija turi būti naudinga.
Siekdami vykdyti šias sąlygas, didžiausi Europos sunkvežimių gamintojai jau intensyviai ruošiasi keisti gaminamų automobilių variklius iš vidaus degimo į elektrinius. Anot gamintojų, jau 2025 m. elektrinių automobilių (BEV) pardavimas sieks 7 proc. bendro sunkvežimių pardavimo Europoje lygį. Iki 2030 m. šis skaičius išaugs iki 43 proc.
Šis klausimas aktualiausias automobilių gamintojams, pavyzdžiui: Daimler, Volvo, Scania, Renault ir Iveco. Iš tikrųjų šios įmonės stipriai konkuruoja, bet dideli tiriamųjų ir įgyvendinimo darbų kaštai bei vykdymui skirtas vos kelerių metų laikotarpis skatina jas jungti jėgas ir dalinai finansuoti baterijomis ir vandeniliu varomų automobilių gamybą. Pavyzdžiui, Daimler ir Volvo 2020 m. sudarė joint venture bendrovę vandenilio technikos (FCEV) plėtrai ir prekybai.
media.mercedes-benz.be nuotr.
Infrastruktūra brangi, bet atpigs
Technikos pažanga turės įtakos elektrinių sunkvežimių baterijų bei jų aptarnavimui būtinos infrastruktūros kaštų mažinimui. Pasaulio ekonomikos forumo ekspertų teigimu, per artimiausią dešimtmetį baterijų kaina sumažės 60–70 proc., nuo 250 dolerių už 1 kWh šiuo metu iki 80–100 dolerių/kWh 2030 m. Vandenilio elementų kaštai irgi turi sumažėti apie 60 proc., nors ši technologija mažiau pažangi.
Spėjama, kad reikės didelių kaštų kelių infrastruktūrai įrengti. PEF ekspertai prognozuoja, kad vienos įkrovimo stotelės, kurioje sunkvežimis galėtų pasikrauti vos per 45 minučių pertrauką, kaina sieks nuo 200 iki 350 tūkst. dolerių. Kadangi reikės tūkstančių tokių stotelių, elektrinių sunkvežimių įkrovimo infrastruktūros statybos kaštai artimiausiais metais gali siekti daugelio milijardų eurų ar dolerių sumą.
Automobilių gamintojai, siekdami atlikti techninę patikrą ir sužinoti būtinos infrastruktūros kaštus, jau dabar įsitraukia į bandomųjų projektų vykdymą. Šiais metais Daimler Truck kartu su Volvo ir Traton (kitų komercinių transporto priemonių Europos gamintojų bendrovė, be kitų, Volkswagen, MAN i Scania) įsteigė joint venture bendrovę ir planuoja prie pagrindinių Europos greitkelių ir svarbiausių logistikos centrų statyti 1700 įkrovimo stotelių tinklą. Pradžiai šiam tikslui skirta 500 mln. eurų.
Nulinės emisijos Europos koridoriai
Panašūs bandomieji projektai – nors tokio tipo automobilių dar nėra –taip pat susiję su vandeniliu varomais automobiliais. Pavyzdžiui, įmonių, įsteigtų, be kita ko, Roterdamo uosto ir kuro bendrovės Air Liquide, konsorciumas planuoja iki 2025 m. pastatyti vandenilio transporto koridorių, jungiantį Nyderlandus, Belgiją ir vakarinę Vokietijos dalį. Šiuo koridoriumi judės tūkstančiai vandeniliu varomų sunkvežimių, kurie bus pakraunami 25 planuojamose pastatyti įkrovimo stotelėse.
Pasaulio ekonomikos forumo ekspertų teigimu, artimiausių dvejų–trejų dešimtmečių perspektyvoje panašūs koridoriai, skirti nulinės CO2 emisijos sunkvežimiams judėti, gali papildyti didesnę Europos TEN-T tinklo dalį, greitkeliais jungiančią Senąjį žemyną su Gibraltaru, Talinu ir Stokholmu, net iki Atėnų ir Glasgow.
