Europos Sąjunga trečiadienį pristatė planą, kaip įvykdyti drąsų „žaliąjį pažadą“ iki 2050 metų pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu, rizikuodama išprovokuoti didelio masto politinį mūšį dėl elektrinių automobilių ir degalų kainų.
Virtine teisinių tekstų nuo iškastinio kuro priklausomą Europos ekonomiką siekiama paversti klimato atžvilgiu neutralia, mažai teršiančia sritimi, kurioje būtų naudojamas akumuliatoriais varomas transportas. Briuselis taip pat tikisi įtvirtinti Europą kaip neabejotiną lyderę siekiant Paryžiaus klimato susitarimo tikslų.
„Iškastiniu kuru grindžiama ekonomika pasiekė galimybių ribą. Norime ateinančioms kartoms palikti sveiką planetą, gerų darbo vietų ir augančią ekonomiką, kuri neniokotų mūsų gamtos. Europos žaliasis kursas – mūsų ekonomikos augimo strategija, padėsianti jai ilgainiui išsivaduoti iš priklausomybės nuo iškastinio kuro“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Europa – pirmasis žemynas, deklaravęs siekį neutralizuoti savo poveikį klimatui iki 2050 metų. O dabar pirmi pateikiame konkrečių veiksmų planą. Europa kalbas apie klimato politiką verčia darbais – per inovacijas, investicijas ir socialines kompensacijas“, – pridūrė ji.
Europos Komisijos parengtu planu iš esmės uždraudžiama nuo 2035 metų pardavinėti degalais varomus automobilius. Tai vienas drąsiausių visų laikų žingsnių prieš degalus ryjančius automobilius, jau keliantis susirūpinimą Paryžiuje ir Berlyne.
Pasiūlymais, kuriuos paskelbė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmermansas , taip pat siekiama įkvėpti naujos gyvybės netobulai ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai (ETS) – didžiausiai pasaulyje taršos leidimų rinkai, kai pramonė moka už teisę teršti.
Pasak jo, Bendrijos laukia didžiulis politinis iššūkis.
„Niekas, ką šiandien pristatėme, nebus lengva. Bus žiauriai sunku. Aš tai žinau“, – sakė F. Timmermansas.
Derybos dėl specialių sąlygų
Šie planai dabar pradės savo kelią per ES įstatymų leidžiamąją sistemą – Europos Parlamente ir tarp 27 bloko narių vykstant intensyvioms deryboms, bandant daryti įtaką pramonės lobistams ir žaliųjų aktyvistams.
„Kiekviena valstybė turės ginti savo interesus, nes jų padėtis labai skiriasi pramonės, geografiniu, energijos tiekimo ir investicinių galimybių požiūriu“, – sakė vienas aukšto rango ES diplomatas.
„Valstybės narės pamatys ambicijas, matys pastangas, reikalingas jai įgyvendinti, ir turės nuspręsti, ar nėra neįveikiamų problemų“, – sakė tas diplomatas.
Laviravimas jau prasidėjo, ir įtakingi veikėjai labai stengiasi išsikovoti specialias sąlygas arba papildomo laiko iki apribojimų dėl žalesnės Europos įsigaliojimo.
Aplinkosaugininkai iškart pasmerkė įstatymus kaip nepakankamus – Europos aplinkosaugos biuras neigiamai įvertino planą, kuris, jo teigimu, yra „netinkamas ir nesąžiningas“ norint veiksmingai kovoti su klimato kaita. Žaliųjų organizacija „Greenpeace“ savo ruožtu piktinosi „fejerverkais virš sąvartyno“, jei bus priimti dabartinės redakcijos teisės aktų projektai.
Tuo metu kai kurios korporacijos sako, kad sveikins dalį parengtų planų. Energijos milžinės BP vadovas Bernardas Looney sakė, kad „permainos būtinos“ ir kad jo kompanija prisidės savo indėliu.
Kiti baiminasi, kad Europoje gali kilti visuomenės pasipriešinimas, panašus į „geltonųjų liemenių“ protestus, vykusių Prancūzijoje, kai ten buvo pasiūlyta įvesti naują degalų mokestį – esą dėl aplinkos apsaugos tikslų.
Pasak F. Timmermanso, europiečiai labiausiai nerimauja dėl to, ar šis planas bus sąžiningas.
„Jei neįrodysime to, manau, kad pasipriešinimas bus milžiniškas“, – teigė jis.
ES įstatymų paketas „Fit for 55“
Šio didžiulio ES įstatymų paketo, oficialiai vadinamo „Fit for 55“ („Pasiruošimo 55“) paketu, pagrindinis tikslas yra susieti esamus Bendrijos įstatymus ir tikslus su siekiu iki 2030 metų sumažinti išmetamų teršalų kiekį bent 55 procentais. Ankstesnis tikslas buvo išmetamų teršalų kiekį sumažinti mažiausiai 40 proc., palyginti su taršos lygiu 1990 metais.
Kitas svarbus elementas bus vadinamasis anglies mokestis. Jį ne Europos kompanijos mokės prie bloko išorinių sienų, kad „nešvaresnės“ importuojamos prekės neįgytų nesąžiningo pranašumo.
Mokestis bus vadinamas „anglies dvideginio pasienio reguliavimo mechanizmu“ (Carbon Border Adjustment Mechanism, CBAM). Teršiančios kompanijos, importuojančios prekes į ES, turės pirkti anglies dvideginio leidimus, ir tai tikriausiai nepatiks tokioms Bendrijos prekybos partnerėms kaip Rusija, Kinija ir Indija.
Pastangos įpareigoti palankesnius degalus
Kad smūgis būtų švelnesnis, importuotojų konkurentų Europoje – pavyzdžiui, plieno, cemento, aliuminio, trąšų ir elektros sektorių – dabartinių nemokamų anglies dvideginio leidimų palaipsniui bus atsisakyta. Šaltiniai pranešė, kad galutinai derinant pasiūlymus Europos Komisijoje virė rimti ginčai.
Ypač opūs klausimai buvo pastangos įpareigoti aplinkai palankesnius ir tikriausiai brangesnius degalus tokiuose sektoriuose kaip transportas, šildymo ir vėsinimo technologijos, taip pat statybos.
„Atsižvelgiant į socialines ir ekonomines šios „visų įstatymų motinos“ pasekmes, jos priėmimas gali virsti skaudžiu išbandymu, kurio rezultatas neaiškus“, – perspėjo europarlamentaras iš Belgijos konservatorius Johanas Van Overtveldtas.
Kitas didelis mūšis laukia dėl oro bendrovių nepritarimo pasiūlymui apmokestinti aviacinius degalus skrydžiams Europos viduje. Nuo turizmo priklausomos šalys, tarp jų Ispanija, Portugalija ir Graikija, šį pasiūlymą norėtų išbraukti.
Nuo anglių priklausomos bloko narės – daugiausia rytinės, įskaitant Lenkiją – priešinsis ambicingesniems taršos mažinimo tikslams.
Tuo metu aplinkosaugininkų neįtikina planai didinti gamtinių anglį kaupiančių darinių, tokių kaip miškai ir pievos, pajėgumus, nes nuogąstaujama, kad taip bus bandoma maskuoti ambicijų mažinti pačią taršą stygių.
Trans.INFO nuotr.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.