Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

Viena pirmųjų ir iki šiol nedaugelio Lietuvos moterų vilkikų vairuotojų, Vilma Kasciuškevičienė su žurnalistu kalbėjosi tuo metu, kai sukiojo 17 tonų (be krovinio) sveriančio „Volvo“ vairą veždama labai daug vištų kiaušinių iš Vilniaus į gimtąją Plungę.

41 metų moters akis tarsi prabėgo visas iki šiol nugyventas dramatiškas gyvenimas: kaip ji, norėdama sukurti gerovę savo trims dukroms, prieš beveik 10 metų įsibrovė į šiurkštų grynai vyrišką vilkikų vairuotojų pasaulį.

„Jau 9 metai, kai vairuoju vilkiką. Bet ir dabar, kai privažiuoju prie įmonės ar biuro, išlekia pulkas darbuotojų ir spokso išsižioję – ot, stebuklas, boba vairuoja sunkvežimį!“ – juokėsi Vilma

Ji ne tik vairuoja, bet, reikalui esant, padeda iškrauti sunkius krovinius. Pati viena pakeičia 200 kilogramų sveriančią padangą. Atlieka einamąjį remontą. 

Kas pastūmėjo, iš pažiūros, švelnią moterį pasirinkti tokią vyriška laikomą profesiją? Net stiprūs vyrai ne visada ilgai ištveria bemieges naktis, nebijo rizikos važinėti ekstremaliais Lenkijos ar kalnuotais Ispanijos keliais. 

Pastaruoju metu V.Kasčiuškevičienė prekes vežioja tik po Lietuvą. Bet iki tol 8 metus ji kelių monstrą vairavo po Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Belgijos, Prancūzijos kelius. 

Jos trys dukros, vaizdžiai tariant, užaugo vilkiko kabinoje, su motina keliaujant po Vakarų Europą. 

cb27f57b-fd3d-48cb-893e-ae0f69859df7?ser

Nuotr.: V. Ščiavinsko

Tas beprotiškas vyriškas pasaulis 

Moteris neslėpė – pagrindinis motyvas pasirinkti nemoteriška laikomą profesiją labiausiai paskatino trys jos dukros. Po skyrybų Vilma liko su vaikais viena, troško sudaryti joms kuo geresnes sąlygas. 

„Aš ir iki sėsdama prie vilkiko vairo dirbau vyriškus darbus. Vairavau mikroautobusą, vėliau įsidarbinau Klaipėdos autobusų parke, tapau pirmąja tarpmiestinio autobuso vairuotoja Lietuvoje. Bet tik pradėjusi vairuoti vilkiką gavau „vyrišką“ algą. Iki tol darbai buvo vyriški, bet atlyginimai – „moteriški“, – lyčių nelygybės patirtį prisiminė moteris. 

Kai V.Kasčiuškevičienė, vaizdžiai tariant, čiupo už ragų kelių pabaisą, jos jauniausiai dukrai buvo tik 5 metai. 

„Žinoma, dažnai nebūdavau namuose, mama tada dar buvo gyva, padėdavo prižiūrėti mergaites. Bet ir jos su manimi daug keliavo – dėl mano pasirinktos profesijos jos dar vaikystėje pamatė Europą, aplankėme Italiją, Ispaniją, matėme nuostabius parkus, Eifelio bokštą ir daugelį kitų Europos įžymybių“, – pasakojo Vilma. 

Laimė, pati Vilma nė karto nepateko į avariją. Tačiau apvirtusių vilkikų, jų sutraiškytų lengvųjų automobilių jai teko regėti ne kartą, ypač Lenkijos keliuose. 

Mieliausi – ispanai 

Moteris teigė kelionėse susipažinusi ne tik su įvairių šalių keliais, eismo ypatybėmis, bet ir pastebėjo Europos tautų charakterio ypatybes. Tiesa, visose šalyse yra įvairių žmonių, tautų nederėtų skirstyti pagal nusistovėjusius stereotipus. 

Vis tik specifinių charakterio savybių, kurios vyrauja tarp vienos ar kitos šalies gyventojų, pastebėti galima. 

„Nuoširdžiausi yra ispanai. Jei reikėdavo susirasti mažai žinomą vietovę, paklausti adreso, jie tiesiog nerdavosi iš kailio. Detaliai viską išaiškindavo, net palydėdavo. Jei patys nežinodavo, puldavo klausinėti aplinkinių. Vokiečiai, olandai tokiais atvejais elgdavosi kitaip. Jei pamatydavo, kad artėju su žemėlapiu ir kažkokiais popieriais rankose, tyliai nerdavo į šalį, kad tik nereikėtų vargintis“, – prisiminė V.Kasčiuškevičienė. 

Stiprioji tinginių lytis 

Vyriška profesija Vilmai padėjo pažinti ir vyrišką prigimtį, ir tas pažinimas parodė, kad vyrai iš prigimties – tinginiai. 

Toks buvo atsitikimas – sustojusi didžiulėje aikštėje Prancūzijoje, ji pastebėjo, kad jos vilkiko padangos vairuotojo pusėje protektorius pasislinkęs. 

„Kai išlipau, iš mano pusės stovėjo daugybė vilkikų. Vyrai rūkė, šnekučiavosi. Ėmiau tvarkyti padangą, ilgokai krapščiausi. Kai pasukau galvą – nustebau: nė vienos mašinos. Visi pervažiavo į kitą pusę. Paaiškėjo, kad vyrams buvo nesmagu žiūrėti, kaip moteris viena vargsta su padanga. Bet padėti – tingėjo. Negarbingai pasišalino“, – šmaikštavo Vilma. 

3545010c-b103-4cf8-a7ba-f18c269cc44a?ser

Nuotr.: V. Ščiavinsko

Prostitutė neteko amo 

Juokingų situacijų važinėjant Europos keliais moteriai pasitaikė ne viena. Pavyzdžiui, ji buvo įvariusi šoką pakelės prostitutėms. 

„Tik įvažiavus į Ispaniją yra tokia vieta, aikštelė, kur savo paslaugas siūlo pakelės plaštakės. Kartą atėjo mergina, atidarė kabiną, kurioje aš sėdėjau – net nustėro iš nuostabos. Vėliau merginos jau žinojo, kad man jų paslaugų nereikia, pamojuodavo tik pasisveikindamos“, – prisiminė V.Kasčiuškevičienė. 

Ji teigė, kad moteris prie vilkiko vairo Vakarų Europoje nėra labai didelė sensacija. Bet – tik iš dalies. 

„Ispanijoje mačiau sunkvežimius vairuojančių moterų, ir nemažai. Bet vairuotojai vyrai labai nustebo sužinoję, kad aš trankausi su kroviniais po visą Europą. Ispanijoje, sakė jie, moterys važinėja tik netolimais atstumais“, – sakė Vilma. 

Užaugins dukras, ieškos vyro 

Galbūt vyriška profesija ir vyrišką charakterį suformavęs adrenalinas tapo kliūtimi šiai dar jaunai, energijos sklidinai moteriai iki šiol susirasti gyvenimo draugą? 

„Ne, ne tai kliūtis, – šis klausimas V.Kasčiuškevičienę pralinksmino. – Laukiu, kol visos dukros užaugs ir pradės gyventi savarankiškai. Iki tol nenorėjau į namus parsivesti svetimo žmogaus. Va, išleisiu dukras į gyvenimą, tada imsiu ieškoti vyro!“ 

Vilmos dukroms dabar – 24, 15 ir 13 metų. Kol motina sunkiu triūsu uždirbo joms duoną sukiodama vilkiko vairą, mergaitės užaugo itin savarankiškos. 

„Man namuose – jokių rūpesčių. Jos ir malkas sukapoja, žolę nupjauna, maistą paruošia. Gyvenu dėl savo nuostabių dukrų ir man tai patinka“, – tikino V.Kasčiuškevičienė. 

Europos didmiesčius išmalusi moteris gyvena vienkiemyje Plungės rajone ir tvirtino gyvenimo arti gamtos, žemaitiško kaimo ramybės nekeistų į jokius paryžius ar briuselius. 

lrytas.lt

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros