Pavasarį, po silpnos metų pradžios dėl koronaviruso, vokiečių ekonomika pateko į gilų nuosmukį. Pagal Hamburgo Pasaulio ekonomikos institutą (HWWI) tai, kaip greitai ji sugrįš į normalumą, visų pirma priklauso nuo tolesnės pandemijos eigos.
Pagal HWWI prognozes, vidutinis Vokietijos ekonomikos V raidės formos atsigavimas yra priklausomas nuo silpnesnio infekcijos plėtojimosi ir nuo specialių priemonių, kurių imamasi. 2020 m. bendra ekonominė gamyba Vokietijoje sumažės 5 proc., o 2021 m., su sąlyga, kad bus atidirbti įsiskolinimai, įvyks 4,5 proc. kilimas. Tačiau sunku numatyti, kaip tiksliai vystysis situacija, kadangi neseniai įvykęs ekonominės koniunktūros pablogėjimas yra skirtingas nei recesijos, su kuriomis buvo susidurta anksčiau, kadangi apie lockdown (užsidarymą) šiuo atveju nusprendė politika.
Pagal HWWI, net jeigu makroekonominis aktyvumas ir intensyvėja, vis tiek kovo ir balandžio nuosmukis nebus atidirbtas. Realus bendrasis vidaus produktas vis tiek smuks antrąjį ketvirtį, o po to kils trečiame ir ketvirtame ketvirtyje. Kitais metais HHWI tikisi ekonomikos pagyvėjimo ir mano, kad užsienio prekyba, kelionės ir gamyba sugrįš į tokį normalumą, koks buvo prieš pandemiją. Šalies ekonomika turėtų taip pat įgyti tokį pagreitį, kad tokį lygį, koks buvo prieš koronavirusą, galima būtų pasiekti 2021 m. antrąjį pusmetį. Realaus bendrojo vidaus produkto atveju institutas 2021 metais numato 4,5 procentų kilimą, įskaitant vidutinį vartojimo kainų kilimą. Energijos kainos padidės, o vaisių ir daržovių kainos – sumažės.
Ifo institutas mano, kad toks scenarijus yra įmanomas. Pagal jo prognozes, vokiečių ekonomika šiais metais sumažės 6,6 procentais, o po to, 2021 m. padidės 10,2 procentų. Jei sugrįžimas į normalumą užtruks penkis mėnesius, ekonominė produkcija šiais metais gali sumažėti tik 3,9 procentais, o kitais metais kilti iki 7,4 procentų. Jeigu sugrįžimas į normalumą užtruks 16 mėnesių, ekonominė produkcija šiais metais sumažės 9,3 procentų ir padidės kitais metais 9,5 procentų.
Konsumentų reagavimas sugrįžta į normalumą
Pagal dabartinį vartotojų elgesio barometrą – Mažmeninės prekybos acociaciją (HDE), vartotojų nuotaikos birželio mėnesį pasilieka žemame lygyje. Tai, kad mažėjimo tendencija pastaraisiais mėnesiais sustojo, gali rodyti sugrįžimą į normalumą. Tačiau pagal Vokiečių prekybos asociaciją (Handelsverband Deutschland), dar negalima kalbėti apie tendencijų grįžimą, kadangi tik keletas sekančių mėnesių parodys, ar vartotojų nuotaikos normalizuosis ilgesniam laikui.
Deloitte įmonės „Globalus vartotojų pulso tyrimas” parodo panašias tendencijas, pagal kurias respondentai Vokietijoje šiuo metu žymiai mažiau rūpinasi savo profesine ir finansine padėtimi nei ankstesniais mėnesiais. O tai turi įtakos vartotojų elgsenai. Pagal Federalinę statistikos tarnybą ir Deloitte tyrimus, Vokiečiai jau neperka ir nekaupia tokių didelių atsargų kaip anksčiau: balandžio mėnesį 40 procentų patvirtino, kad vykdė tokius pirkinius, o pastarasis tyrimas parodė jau tik 31 procentų. Respondentai rečiau naudojasi taip pat maisto tiekimais (21, o ne 33 procentų).
Gegužės mėnesį mažiau asmenų buvo pasirengę sumokėti papildomą sumą už pirkimų palengvinimus susijusius su pandemija (35 proc. lyginant 40 proc. balandį). Respondentai taip pat planuoja skirti daugiau pinigų didesniems pirkiniams, pvz., automobiliui. Internetinių pirkinių sumažėjimas parodo taip pat faktą, kad sugrįžtama prie senų įpročių: respondentų noras užsisakyti produktus internete ir/arba pasiimti juos paruotuvėje (Click and Collect) nuolat mažėja.
Be to respondentai planuoja tokias atostogas, kokių anksčiau nebuvo: 23 procentai nusprendė, kad artimiausių trijų mėnesių metu norėtų keliauti traukiniu ir apsigyventi viešbutyje (24 procentai) arba išsinuomotame bute/apartamente (23 procentų).
Nedarbas nuolat didėja
Koronaviruso pandemija nuolat daro rimtą įtaką darbo rinkai. Nors įdarbinimo rodikliai dažniausiai didėja balandžio mėnesį, kuomet prasideda sezonas, šiais metais tai neįvyko. Pagal naujausią Federalinės įdarbinimo agentūros informaciją, bedarbių skaičius, lyginant su balandžio mėnesiu gegužės mėnesį vėl padidėjo. 2,813 mln. bedarbių skaičius tai 169 tūkst. daugiau nei balandžio mėnesį, taigi, lyginant su praėjusiais metais, bedarbystė padidėjo 577 tūkst. žmonių. Nedarbo lygis padidėjo 0,3 procentiniu tašku iki 6,1 procentų, tai reiškia, padidėjo 1,2 procentiniu tašku lyginant su 2019 m. gegužės mėnesiu. Nedarbo lygis, kurį nurodė Fedralinė statistikos tarnyba pagal Tarptautinės darbo organizacijos metodologiją balandžio mėnesį pasiekė 4,3 procentus.
Nuo gegužės 1-osios iki gegužės 27-osios įmonės 1,06 milijonui asmenų taikė sutrumpintą darbo laiką. Kovo ir balandžio mėnesį tai buvo 10,66 milionų žmonių. Poreikis naujiems darbuotojams vis mažėja. Gegužės mėnesį Federalinė agentūra užfiksavo 584 tūkst. darbo vietų – 208 tūkst. mažiau, nei pernai.
Panašios tendencijos buvo pastebimos ir transporto bei logistikos srityse. Pagal naujausią, kassavaitinę BAG ataskaitą dėl koronakrizės įtakos Vokietijos transporto rinkai, „Transporto ir logistikos” ir „Transporto priemonių ir transporto įrangos valdymas” sritys lygindamos su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu užfiksavo bedarbystės ir asmenų ieškančių darbo 2020 m. balandžio mėnesį, padidėjimą. Taip pat pastebėtas ryškus skelbiamų darbo vietų skaičiaus sumažėjimas.
Transporto ir logistikos grupėje bedarbių skaičius, lyginant su analogišku laikotarpiu, išaugo 24,7 procentų, iki 46 441. Pagrindinė profesinė grupė „Transporto priemonių ir transporto įrangos valdymas” 2020 m. balandžio mėnesį užfiksavo padidėjusį nedarbo lygį apie 26,5 procentų. Bendras skaičius lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu pernai – 101 051. Tačiau neužfiksuotas nedarbo padidėjimas profesijose, kurios susiję su sandėliavimu, gabenimu ar logistika.
Pixabay nuotr.