Pagal naują „DHL Global Connectedness Tracker“ atnaujinimą, parengtą bendradarbiaujant su „NYU Stern“, pasaulinis prekybos augimas tęsiasi net po dešimtimis tarifinių sprendimų JAV. Nors apsaugos priemonės šiek tiek sulėtino tempą, pasaulinė ekonomika išlieka glaudžiai integruota. Duomenys nepatvirtina masinės deglobalizacijos ar regionizacijos.
2025 m. spalio atnaujinime atsižvelgta į tarptautinių įtampų bangą ir JAV tarifų augimą. Tačiau ataskaita konstatuoja – prekybos apimtys išliko netikėtai atsparios. DHL ir „NYU Stern“ prognozuoja, kad pasaulinė prekyba augs 2,5 proc. per metus nuo 2025 iki 2029 m. – šiek tiek lėčiau nei dabartinis prognozuojamas 3,1 proc.
„Prekybos barjerai nėra naudingi pasauliui“, – teigė John Pearson, „DHL Express“ vadovas. – „Tačiau niekada nereikia ignoruoti pirkėjų ir pardavėjų kūrybiškumo – jie vis tiek suranda būdų bendradarbiauti.“
Augimas tęsiasi ribojamose sąlygose
DHL pažymi, kad 2025 m. pirmąjį pusmetį tarptautinė prekyba augo sparčiau nei bet kada nuo 2010 m. (atmetus pandemijos atsigavimo laikotarpius). Pagrindinės priežastys – įmonės, kurios iš anksto deklaravo prekes JAV prieš tarifų kilimą, ir Kinijos plėtra eksporto per kitas šalis.
Nors JAV vis dar sudaro apie 13 proc. pasaulio importo ir 9 proc. eksporto, dauguma šalių neseka Vašingtono pavyzdžiu, kalbant apie prekybos barjerų didinimą. Todėl naujų tarifų poveikis pasaulinei prekybai išlieka ribotas.
DHL prognozuoja, kad augimo sulėtėjimas labiausiai paveiks Šiaurės Ameriką – prognozė sumažėjo nuo 2,7 proc. iki 1,5 proc. per artimiausius penkerius metus. Tuo tarpu Lotynų Amerika, Vidurio Rytai ir Šiaurės Afrika prognozuojami geresni augimo rodikliai, varomi didėjančios paklausos ir energetikos eksporto.
Tinklai keičiasi – bet neskyla
Statistika rodo, kad tiesioginė prekyba tarp JAV ir Kinijos silpsta. Per pirmuosius septynis 2025 m. mėnesius JAV importas iš Kinijos sudarė tik 9 proc. viso importo – mažiau nei 13 proc. 2024 m. ir 22 proc. 2017 m. Tačiau DHL įspėja, kad didelė Kinijos gaminių dalis vis dar patenka į tiekimo grandines per trečiąsias šalis, ypač Pietryčių Azijoje. Tad tariamas „atsiribojimas“ tarp JAV ir Kinijos nėra toks absoliutus, kaip gali atrodyti.
Profesorius Steven A. Altman, vadovaujantis DHL Globalizacijos programai „NYU Stern“, pažymėjo, kad duomenys paneigia dažnai kartojamus teiginius apie globalizacijos grįžimą.
„Prekyba apima rekordines distancijas, o geopolitinės krizės paveikė tik nedidelę pasaulinės veiklos dalį“, – teigė jis.
2025 m. pirmąjį pusmetį vidutinis prekybos atstumas siekė 4 990 km – geriausias rezultatas istorijoje. Prekiaujamų prekių dalis tarp to paties regiono sumažėjo iki 50,7 proc., nustatydama dar vieną rekordą.
Šie rodikliai kelia klausimą: ar tikrai gamybos perkelimas „artyn“ yra vienintelis atsakas į geopolitiškai grįstus rizikos veiksnius? DHL sako – tiekimo grandinės transformuojasi, bet ne visur keliauja arčiau.
Nors politinės įtampos tarp Vašingtono ir Pekino auga, tyrimas neranda aiškių įrodymų apie pasaulio susiskaldymą į atskirus ekonominius blokų mazgus. Prekybos, investicijų ir informacijos srautai vis dar krypsta tarp tradicinių sąjungininkų.
2024 m. prekyba tarp šalių sąjungininkų buvo tris kartus didesnė nei tarp opozicinių grupių, o užsienio investicijų srautas – devyniskart didesnis. Sričių, kaip susijungimų ir įsigijimų, santykiai taip pat pabrėžia tarptautinę integraciją.
Vis dėlto kai kurie pokyčiai matomi – pvz., Kinijos eksportas į ASEAN šalis augo 15 proc. per 2025 m. aštuonis mėnesius, kas sudarė ~56 mlrd. USD papildomo eksporto. Eksportas į Afriką padidėjo 25 proc., o į ES – 8 proc. Šie augimai padeda kompensuoti 15 proc. Kinijos eksporto į JAV kritimą tuo pačiu laikotarpiu.
„Globalizacija neišnyksta – ji keičiasi, – reziumuoja Altmanas. – Duomenys rodo, kad, nepaisant antraščių, pasaulis išlieka susijęs“.
