Prognozės rodo, kad daugelyje regionų temperatūra gali nukristi 12–15 °C žemiau sezoninės normos. Žiemiškos sąlygos, tikėtina, išsilaikys bent iki sausio vidurio, o šaltojo laikotarpio pailgėjimo rizika išlieka.
Pirmoje sausio pusėje lemiamą vaidmenį atlieka du pagrindiniai veiksniai: išliekanti atmosferinės cirkuliacijos blokada virš Grenlandijos ir šalto oro masių susidūrimas su drėgnesniu, šiltesniu oru iš Viduržemio jūros regiono. Tokia konfigūracija skatina naujų žemo slėgio sistemų formavimąsi ir intensyvius kritulius.
Sudėtingos oro sąlygos apima platų Europos ruožą – nuo šiaurės iki pietų. Intensyvaus snygio, pūgų, plikledžio ir stipraus vėjo rizika fiksuojama, be kita ko, Šiaurės Europoje, ypač Švedijoje ir Danijoje, taip pat Lietuvoje ir Latvijoje.
Šalčio įsiveržimas prognozuojamas ir Vakarų Europoje – Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Beniliukso šalyse (įskaitant Nyderlandus) bei Prancūzijoje.
Žiema pasiekė ir Centrinę Europą. Artimiausiomis dienomis intensyvaus snygio laukiama Lenkijoje, Čekijoje ir Slovakijoje, taip pat Balkanų šalyse. Smarkiausios pūgos, snygiai ir galimi kelių blokavimai prognozuojami Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kroatijoje, šiaurinėje Serbijoje, Slovėnijoje, pietų Vengrijoje, šiaurinėje Rumunijoje bei didelėje Ukrainos teritorijos dalyje. Papildoma grėsmė palei Adrijos pakrantę – itin stiprūs vėjai.
Sunkumai neaplenks ir Pietų Europos bei Viduržemio jūros regiono. Be sniego aukštesnėse kalnų vietovėse, ten prognozuojami ir intensyvūs lietūs, ypač Juodkalnijoje, Albanijoje ir Graikijoje. Sniego kalnuose laukiama ir Ispanijoje, įskaitant Pirėnus, taip pat Maroke ir Alžyre.
Paralyžiuoti keliai Nyderlanduose
Nyderlanduose žiemiški orai smarkiai apsunkino eismą. Atsakingos tarnybos praneša apie daugybę avarijų, kuriose dalyvavo ir sunkvežimiai, kelių blokadas bei ypač dideles spūstis.
Už kelių ir vandens infrastruktūrą atsakinga agentūra Rijkswaterstaat informavo apie itin didelius kamščius – kai kuriuose regionuose jų bendras ilgis siekė net 690 kilometrų. Daugelyje atkarpų sunkvežimiai prarasdavo sukibimą ir negalėjo tęsti važiavimo, be kita ko, N7 maršrute ir A32 kelyje ties įvažiavimu į akveduką. Taip pat buvo laikinai uždaryti kai kurie įvažiavimai ir išvažiavimai, nes transporto priemonės nepajėgė įveikti įkalnių.
We zien de snelwegen rondom Utrecht vastlopen. Er trekken nu sneeuwbuien over en daardoor zijn de wegen slecht begaanbaar en zullen de files verder toenemen. We adviseren om in de regio Utrecht niet de weg op te gaan gedurende de hele ochtendspits, indien mogelijk. #codeoranje pic.twitter.com/bACesemVhc
— Rijkswaterstaat Verkeersinformatie (@RWSverkeersinfo) January 5, 2026
Tarnybos užfiksavo ir daugybę eismo įvykių. A27 automagistralė ties Nieuwegein buvo uždaryta po incidento, kuriame dalyvavo sunkvežimis, o trikdžių kilo ir A2 greitkelyje.
Nyderlandų karališkasis meteorologijos institutas (KNMI) paskelbė perspėjimus: vakarinėje, centrinėje ir šiaurinėje šalies dalyse galioja oranžinis kodas, kituose regionuose – geltonas. Tai, be kita ko, reiškia LHV (Longer Heavier Vehicles) tipo transporto priemonių eismo apribojimus bei specializuoto transporto ribojimus esant plikledžiui ir matomumui mažesniam nei 200 metrų. Oranžinio kodo galiojimo metu taip pat įvestas pavojingų krovinių vežimo draudimas.
KNMI nuotr.
Prognozuojama, kad žiemiškos sąlygos išliks mažiausiai kelias dienas. Slidi danga didina eismo įvykių riziką, ypač ant tiltų, viadukų, keliuose, dviračių takuose ir šaligatviuose.
Išsamią informaciją apie kelių būklę Nyderlanduose galima rasti Rijkswaterstaat svetainėje.
Šalies masto perspėjimai Vokietijoje
Vokietijos meteorologijos tarnyba (DWD) paskelbė visai šaliai galiojančius perspėjimus dėl sniego, šalčio ir plikledžio. Dieną temperatūra daug kur išlieka apie 5 laipsnių šilumos, naktimis krenta iki –10 laipsnių, o Alpių slėniuose – net žemiau –16 laipsnių šilumos.
Tai reiškia padidėjusią apledėjimo riziką, ypač nakties ir ryto valandomis. Be to, paskelbti perspėjimai dėl slidžios dangos šiaurinėje šalies dalyje bei dėl intensyvesnio snygio regionuose prie sienos su Danija, kur vietomis per parą gali iškristi iki 25 cm naujo sniego. Šiaurės jūros regione taip pat galimos trumpalaikės žiemos audros, kurių vėjo gūsiai sieks apie 70 km/h.
Daugiau informacijos apie orus ir perspėjimus Vokietijoje rasite šioje nuorodoje.
Sunkiausia žiema per pastaruosius metus Lenkijoje
Prognozės rodo, kad nuo antradienio, 2026 m. sausio 6 d., Lenkijoje prasidėjo ryškus atšalimas, susijęs su arktinio oro įsiveržimu iš šiaurės ir aktyvių frontų judėjimu iš pietų. Pirmosiomis savaitės dienomis fiksuojamas intensyvus snygis, o sniego danga daugelyje vietų padidėjo 5–10 cm.
Sudėtingiausia situacija susiklostė Pamario vaivadijoje ir rytinėje Vakarų Pamario vaivadijos dalyje, kur po užsitęsusių kritulių daugelis kelių buvo užpustyti. Nacionalinis kelių administratorius informuoja, kad keliai yra pravažiuojami, tačiau atkreipia dėmesį į pažliugusį sniegą ir ledą. Blogiausios sąlygos vyrauja, be kita ko, kelyje Nr. 21 atkarpoje Słupsk–Ustka ir kelyje Nr. 6. Vietomis sniego dangos prieaugis siekia net pusę metro.
Žiema pasijuto ir Varšuvoje. Remiantis Meteorologijos ir vandens ūkio instituto (IMGW) duomenimis, sniego danga sostinėje pasiekė 23 cm – tai didžiausias rodiklis nuo 2013 m. sausio. Žiemos kelių priežiūrai buvo mobilizuota 170 barstytuvų, o darbai apėmė apie 1,5 tūkst. kilometrų kelių.
Meteorologinius perspėjimus Lenkijoje galima rasti IMGW svetainėje.
Rekordinė žiema Lietuvoje
Itin sudėtingos žiemos sąlygos užklupo ir Lietuvą. Praėjusį savaitgalį šalį apgaubė intensyvūs snygiai, dėl kurių buvo užpustyti keliai, gyvenvietės ir vietomis sutriko įprastas gyvenimas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (Meteo) duomenimis, kai kuriuose regionuose tokio masto sniego danga fiksuojama pirmą kartą per pastaruosius 15 metų.
Ypač sudėtinga situacija susidarė Plungės ir Rietavo savivaldybėse. Sinoptikai pabrėžia, kad tokio intensyvumo žiemiški reiškiniai šiame regione buvo stebimi tik 2010–2011 metų žiemą.
Pasak Meteo.lt, savaitgalį sekmadienis buvo debesuotas, vietomis su pragiedruliais, daugelyje rajonų protarpiais snigo. Dieną oro temperatūra svyravo nuo 3 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos, o naktį daugelyje vietovių pasnigo, vakariniuose rajonuose – vietomis smarkiai. Naktimis temperatūra krito iki 1–6 laipsnių šalčio, kai kur – net iki 7–11 laipsnių.
Storiausia sniego danga susidarė šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje, ypač ties Vėžaičiais (Klaipėdos rajonas), Kretingos ir Plungės apylinkėse. Meteo.lt duomenimis, būtent šiame regione užfiksuota didžiausia sniego danga per pastaruosius 15 metų.
Artimiausiomis dienomis žiema Lietuvoje nesitrauks, o transporto sąlygos išliks sudėtingos.
