Ekonominių vertinimų rodiklis, t.y. penkių sudėtinių dalių – vartotojų, pramonės, statybos, prekybos ir paslaugų sektorių pasitikėjimo rodiklių aritmetinis svertinis vidurkis, nurodantis pasitikėjimą Lietuvos ekonomika, 2019 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, sumažėjo 3 procentiniais punktais ir sudarė 3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 7, prekybos – 3, vartotojų – 2, pramonės ir statybos – 1 procentiniu punktu.
Ekonominių vertinimų rodiklis, palyginti su 2018 m. gruodžiu, sumažėjo 2 procentiniais punktais. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 5, statybos – 4, pramonės – 3 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2, prekybos – 1 procentiniu punktu.
Ekonominių vertinimų rodiklis ir jo sudėtinės dalys
Blogas gaminamos produkcijos paklausos vertinimas
Pramonės įmonių vadovų apklausa parodė, kad 2019 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu, o palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu – 3 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo blogesnis gaminamos produkcijos paklausos vertinimas: dauguma (72 proc.) apklaustų įmonių vadovų gaminamos produkcijos paklausą vertino kaip pakankamą, 27 proc. teigė, kad ji per maža (prieš mėnesį – atitinkamai 74 ir 24 proc., prieš metus – atitinkamai 75 ir 22 proc.).
Sumažėjo ir produkcijos gamyba
Be to, 2019 m. gruodį, palyginti tiek su praėjusiu mėnesiu, tiek su praeitų metų gruodžiu, sumažėjo ir produkcijos gamyba: 25 proc. respondentų atsakė, kad produkcijos gamyba sumažėjo, 22 proc. – kad padidėjo (prieš mėnesį – atitinkamai 20 ir 30 proc., prieš metus – atitinkamai 12 ir 31 proc.).
Gruodį produkcijos gamybos prognozė buvo šiek tiek optimistiškesnė nei lapkritį: per artimiausius 3 mėn. produkcijos gamybą ketino didinti 21 proc. apklaustų įmonių vadovų, mažinti – 19 proc. Tačiau gaminių eksporto prognozė blogesnė: 14 proc. įmonių vadovų prognozavo eksporto augimą, 18 proc. – mažėjimą.
Dauguma (83 proc.) apklaustų įmonių vadovų, darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 9 proc. – numatė priimti naujų. Kainų didėjimą prognozavo 13 proc. apklaustų įmonių vadovų, mažėjimą – 7 proc.
Pagrindiniai veiksniai, ribojantys gamybą, buvo nepakankama paklausa (41 proc.) ir darbuotojų trūkumas (14 proc.). 37 proc. respondentų atsakė, kad jų gamybos niekas neriboja.
Pablogėjo statybos darbų apimties tendencijos
Statybos pasitikėjimo rodiklis 2019 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, sumažėjo 1 procentiniu punktu, o palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu – 4 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo blogesnis statybos darbų paklausos vertinimas: gruodį 61 proc. įmonių vadovų statybos darbų paklausą vertino kaip pakankamą, 38 proc. – kaip per mažą (prieš mėnesį – atitinkamai 63 ir 36 proc., prieš metus – atitinkamai 69 ir 31 proc.).
Statybos darbų apimties tendencijos, palyginti su praėjusiu mėnesiu ir su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pablogėjo: 18 proc. apklaustų įmonių vadovų teigė, kad statybos darbų padaugėjo, tiek pat nurodė, kad sumažėjo (lapkritį – atitinkamai 24 ir 16 proc., prieš metus – atitinkamai 18 ir 14 proc.).
Gruodį, panašiai kaip lapkritį, dauguma (59 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 9 proc. – numatė priimti naujų, o 32 proc. manė, kad darbuotojų skaičių mažins. Statybos darbų užsakymų prognozė blogesnė nei lapkritį: mažiau užsakymų artimiausiais mėnesiais tikėjosi 33 proc. apklaustų įmonių vadovų, 11 proc. – prognozavo, kad užsakymų daugės (lapkritį – atitinkamai 24 ir 11 proc.). Šiems pokyčiams įtakos turėjo sezoniškumas. Dauguma (75 proc.) respondentų prognozavo, kad statybos darbų kainos nesikeis, 17 proc. – kad didės.
Pasak įmonių vadovų, svarbiausi statybos veiklą ribojantys veiksniai buvo nepakankama paklausa (29 proc.), nepalankios oro sąlygos (23 proc.) bei darbuotojų trūkumas (28 proc.). 29 proc. įmonių vadovų teigė, kad jų veiklai netrukdo niekas.
Prekyboje tendencijos beveik nepasikeitė
Prekybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad 2019 m. gruodį, palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, verslo tendencijos prekyboje mažai keitėsi. Tačiau 2019 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, prekybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo pesimistiškesnė prekybos verslo padėties prognozė: 15 proc. įmonių vadovų tikėjosi, kad per artimiausius mėnesius jų verslo padėtis gerės, 6 proc. prognozavo, kad blogės (lapkritį – atitinkamai 22 ir 4 proc.).
Blogesnė ir prekių įsigijimo prognozė: kad įsigys daugiau prekių teigė 17 proc. apklaustų įmonių, kad mažiau – 16 proc. (lapkritį – atitinkamai 28 ir 8 proc.).
Dauguma (81 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 14 proc. – numatė priimti naujų. 89 proc. respondentų prognozavo, kad parduodamų prekių kainos nesikeis, 9 proc. – kad didės.
Pasak įmonių vadovų, mažmeninės prekybos įmonių veiklą labiausiai ribojo konkurencija (nurodė 70 proc. vadovų), nepakankama paklausa (35 proc.), netobuli įstatymai (25 proc.), darbuotojų trūkumas (20 proc.). 13 proc. įmonių nurodė, kad jų veiklos neriboja niekas.
Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis
Paslaugų sektoriaus įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad pasitikėjimo rodiklis 2019 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, sumažėjo 7 procentiniais punktais, o palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu – 5 procentiniais punktais, tačiau palyginti su kitais sektoriais, jis išlieka didžiausias.
Tiek per mėnesį (nuo 40 iki 36 proc.), tiek per metus (nuo 44 iki 36 proc.) sumažėjo įmonių vadovų, teigiančių, kad jų įmonės teikiamų paslaugų paklausa padidėjo.
Blogesnė ir teikiamų paslaugų paklausos prognozė artimiausiems 3 mėnesiams: gruodį 25 proc. įmonių vadovų numatė paklausos didėjimą, 11 proc. – mažėjimą (lapkritį – atitinkamai 41 ir 8 proc.). Daugiau nei du trečdaliai (70 proc.) respondentų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 25 proc. – planavo priimti naujų. 83 proc. respondentų prognozavo, kad teikiamų paslaugų kainos artimiausiu metu nesikeis, 14 proc. – kad didės.
Įmonių vadovų teigimu, paslaugų sektoriaus įmonių veiklą labiausiai ribojo nepakankama paklausa (nurodė 30 proc. vadovų) ir darbo jėgos stoka (17 proc.). Tačiau net 44 proc. apklaustųjų teigė, kad jų įmonės veiklos neriboja niekas.
Statistikos departamentas