TransInfo

Ar susidursime su „nauja realybe”? Raudonosios jūros krizė gali neatpažįstamai pakeisti tiekimo grandines

Dėl krizės Raudonojoje jūroje vis daugiau krovinių gali būti gabenama į Indiją ir iš ten pervežama į Europą, sako skaitmenines priemones logistikos pramonei teikiančios bendrovės "Forto" generalinis direktorius dr. Fabianas Struckas.

Vidutinis skaitymo laikas 2 minutės

Su konteinerių vežimu Raudonojoje jūroje susijusi rizika paskatino didžiuosius laivų savininkus rinktis daug ilgesnį ir brangesnį maršrutą aplink Gerosios vilties kyšulį. Padėtis išlieka neaiški. Logistikos ekspertai pradėjo spėlioti, kaip galėtų atrodyti „naujoji realybė”, jei dalis Raudonosios jūros liktų neprieinama prekybai. Apie tai kalbėjomės su transporto ir technologinių sprendimų teikėjos „Forto” generaliniu direktoriumi dr. Fabianu Strucku.

Ekspeditoriai ir krovinių siuntėjai užduoda sau klausimą, kokių veiksmų vežėjai ėmėsi nuo Raudonosios jūros krizės pradžios. Pasak F. Strucko, nors tiesioginio stebėjimo duomenys rodo, kad konteinerių laivų eismas aplink Afrikos žemyną gerokai pasikeitė, svarstomos įvairios galimybės.

„Vežėjai reaguoja skirtingai – vieni nukreipia visus savo laivus (aplink Afriką – red.), kiti laikosi pozicijos „palauksime ir pamatysime”. Tačiau nėra taip, kad kiekvienas vežėjas laikosi politikos “prisitaikysiu prie kitų”; jie apie tai sprendžia atsižvelgdami į kiekvieną laivą atskirai”, – pasakė F. Struckas.

Pasak jo, šiuo metu vežėjai ir siuntėjai ieško alternatyvų ilgesniam laivybos maršrutui aplink Afriką.

„Šiuo metu neabejotinas vežėjų ir jų klientų prioritetas – užtikrinti padėties skaidrumą. Tik turėdami bendrą vaizdą apie tai, kur yra laivas ar krovinys, galima nuspręsti, kokiems sprendimams teikti pirmenybę. Alternatyvūs transportavimo būdai – geležinkelio transportas arba kombinuotas jūrų ir oro transportas.” – teigė ekspertas.

Tačiau kyla klausimas, kur tais atvejais, kai yra galimybė derinti oro ir jūrų transportą, yra galimybė pakeisti transporto rūšį?

„Jungtiniai Arabų Emyratai – viena iš galimybių, tačiau kita, geopolitiniu požiūriu dar greitesnė ir lengvesnė galimybė – siųsti prekes į Indiją, o iš ten jas gabenti į Europą” – paaiškino ekspertas.

Kaip Raudonosios jūros krizė paveiks tarptautinę logistiką, F. Struckas nelinkęs atsakyti. Jo teigimu, “spėlioti dar per anksti”. Pasak „Forto” vadovo, svarbiausia šiuo metu tai, ar Raudonosios jūros blokada išliks ilgai ir kiek dėl to padidės gamintojų ir krovinių vežėjų sąnaudos.

Paantraštės