Tokia alternatyva svarstoma Europos Komisijos Baltijos šalių solidarumo koridoriaus darbo grupėje. Apie tai informavo šios darbo grupės narys Povilas Drižas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovas. Be transporto asociacijų, į Baltijos šalių solidarumo koridoriaus darbo grupę įsitraukę Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrai, geležinkelių bendrovės, infrastruktūros valdytojai ir uostų direkcijos.
„Komisija dirba ties visais įmanomais variantais, kad Ukraina turėtų alternatyvius eksporto maršrutus. Viena iš alternatyvų – kelių šimtų vilkikų specialusis konvojus, reguliarias reisais dirbantis išskirtinai solidarumo koridoriuje Ukraina – Lietuva“, – pasakė P. Drižas.
Pasak jo, mūsų šalies verslo pajėgumai leidžia suformuoti reikiamą sunkvežimių konvojų. Lietuvos kapitalo įmonės Europoje valdo 70 tūkst. vilkikų parką, o pagal tarptautinio kelių transporto operacijas Lietuva – trečioje vietoje ES.
„Lietuvos verslas pasirengęs užtikrinti krovos pajėgumus, tačiau krovinių kiekiai priklauso nuo to, kaip pavyks išspręsti transportavimo klausimus Ukrainos, Lenkijos ir Komisijos politiniame lygmenyje“,– teigė P. Drižas.
Pasak jo, viena iš problemų – vairuotojų trūkumas, nes “nėra laisvo vairuotojų rezervo, kuris galėtų dirbti solidarumo koridoriuje”
“Šį klausimą galėtų išspręsti Ukrainos pusė, darydama išimtį savo piliečiams – solidarumo koridoriuje vykstantiems dirbti vairuotojams leisti išvykti iš šalies ilgesniam nei 1 mėnuo laikotarpiui“, – pažymėjo TTLA vadovas.
Jis pridūrė, kad turėtų būti išspręstas ES transporto priemonių draudimo klausimas šalyje, prieš kurią yra vykdomas plataus masto karas, supaprastintos tranzitu gabenamų prekių veterinarinių patikrinimų taisyklės, išvengiant ilgų transporto eilių kertant Ukrainos – Lenkijos sieną bei išspręsta finansinė projekto pusė.
Solidarumo koridoriai
EK duomenimis, Baltijos šalių solidarumo koridoriuje pernai aktyviai veikė tik Lietuvos atkarpa. 2022 metais iš Lietuvos į Ukrainą traukiniais transportuota per 126 tūkst. tonų naftos produktų, o į Klaipėdos uostą vežta per 84 tūkst. tonų ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos.
EK vertinimu, ukrainietiškų grūdų gabenimo į Lietuvą per Lenkiją galimybes riboja skirtingos geležinkelių vėžės. Ukrainoje ir Lietuvoje tebenaudojama rusiška, o Lenkijoje – europietiška vėžė, dėl to tenka keisti sąstatų riedmenis.
Šiuo metu veikia Lenkijos ir Rumunijos solidarumo koridoriai. Per juos Ukraina turi alternatyvius maršrutus gabenti grūdus sunkvežimiais ir traukiniais per šalies vakarinę sieną bei per Dunojaus upės uostus pietvakariuose. Ukrainietiškiems grūdams pasiekus Rumunijos ir Lenkijos uostus, toliau jie keliauja į Artimuosius Rytus, Aziją, Šiaurės Afriką, kitus pasaulio regionus. Tačiau Rumunijos ir Lenkijos uostai, nuėmus derlių, vasarą ir rudenį būna užkrauti sava žemės ūkio produkcija.
Todėl, kaip pažymima EK Baltijos šalių solidarumo koridoriaus darbo grupėje, Ukraina tikisi didelius grūdų krovinius eksportuoti imsis Lietuvos bei Latvijos transporto ir logistikos kompanijos bei uostai.
Primename, kad Ukraina yra viena didžiausių pasaulyje grūdų ir aliejinių augalų sėklų eksportuotojų. Rusija blokuoja saugų patekimą į Ukrainos Juodosios jūros uostus po to, kai pradėjo karą ir okupavo dalį pietinės kaimynės teritorijų.
Dėl to iš Ukrainos sudėtinga išvežti grūdus, eksportuoti ir importuoti kitas prekes. Kilus grėsmei pasauliui apsirūpinti maistu, EK organizuoja solidarumo koridorius, kad Ukraina turėtų galimybių eksportuoti grūdus geležinkeliu, keliais ir upių transportu, jeigu dėl Rusijos karinių veiksmų kiltų problemų grūdus gabenti laivais iš Juodosios jūros uostų.
