Po pandemijos strateginėmis tapo ir kitos sąvokos, tokios kaip friendshoringas (liet. draugų palaikymas) ir allyshoringas (liet. sąjungininkų palaikymas). Kada taikoma ši paskutinė sąvoka ir ar ateityje jos populiarumas augs?
Ilgalaikė tiekimo grandinės tendencija
Allyshoringas buvo jau žinomas dar 2021 m. Tai nauja sąvoka, kurią propaguoja JAV ir Meksikos verslo sektorius. Šios strategijos idėja – stiprinti ir gilinti bendrus JAV ir Meksikos gamybos, mokslinių tyrimų, prekybos, saugumo ir valdymo ryšius. Tačiau ji gali būti taikoma ir kitose šalyse ir regionuose, o atsižvelgiant į pastarųjų kelerių metų geopolitinį nestabilumą, allyshoringas gali tapti kur kas daugiau nei tik trumpalaikiu tiekimo grandinės tendencija.
Kanados prekybos rūmų generalinis direktorius Perrinas Beatty’s gegužės mėn. apibendrino akivaizdžią allyshoringo svarbą prekybos ir gamybos rinkoms.
“Daugelio problemų šalys negali išspręsti veikdamos pavieniui. Paprasčiausiai globalizacija – tokia, kokią ją pažinojome devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje – jau praeitis. Vis dažniau matome, kad politiniai veiksniai ir politiniai aljansai keičia pasaulio ekonomikos pobūdį”, – pasakė P. Beatty’s Stanfordo universiteto simpoziume.
Allyshoringas ypač svarbus mineralinių medžiagų tiekimo grandines atveju. Šio strategijos reikšmė keičiasi taip tap dekarbonizacijos atveju, kai vyriausybės siekia palengvinti perėjimą nuo iškastiniu kuru varomų transporto priemonių prie elektrinių ir vandenilio transporto priemonių.
Be didelės pasaulinės mineralinių medžiagų paklausos, Vakarų Europa gali susidurti su kitomis problemomis, susijusiomis su pernelyg didele priklausomybe nuo šalių, kurios nėra laikomos sąjungininkėmis, pavyzdžiui, Kinijos. Apie tai spalio mėn. vykusiame renginyje Tventės universitete papasakojo Nyderlandų užsienio prekybos ir vystomojo bendradarbiavimo ministrė Liesje Schreinemacher.
Ji atkreipė dėmesį į pasaulinius iššūkius, kuriuos kelia vykstantys konfliktai (karas Ukrainoje ir krizė Artimuosiuose Rytuose) ir pripažino, kad dėl geopolitinės įtampos Europos įmonėms dar sunkiau apsirūpinti reikiamomis mineralinėmis medžiagomis.
„Turime pripažinti, jog esame pernelyg priklausomi nuo svarbiausių žaliavų, kurios daugiausia gaunamos tik iš kelių šalių. Ir ne visos šios šalys į viską žiūri taip, kaip mes”, – sakė ministrė.
Sąjungininkų rėmimas
L. Schreinemacher teigimu, iki 2040 m. pasauliui reikės 42 kartus daugiau ličio, 21 kartą daugiau kobalto ir 19 kartų daugiau nikelio nei dabar. Dėl šios priežasties Nyderlandų politikė ragina atsisakyti tiekimo iš Kinijos.
„Šiuo metu be Kinijos paprasčiausiai negalime apsieiti. Tai didžiulė priklausomybė, kurios turime kuo greičiau atsisakyti. Ypač todėl, kad tai yra šalis, kuri nevengia piktnaudžiauti šia priklausomybe savo naudai”, – sakė L. Schreinemacher.
ES ir JAV priklausomybė nuo importo ir pagrindiniai baterijų medžiagų tiekėjai, 2021 m.
| ES priklausomybė nuo importo* | JAV priklausomybė nuo importo* | ES pagrindinis tiekėjas | JAV pagrindinis tiekėjas | |
| Kobaltas | 81% | 69% | N/A** | Norvegija (20%) |
| Grafitas | 99% | 100% | Kinija (40%) | Kinija (33%) |
| Litis | 100% | 40% | Čilė (79%) | Argentina (54%) |
| Manganas | 96% | 100% | Pietų Afrika (41) | Gabonas (65%) |
| Nikelis | 75% | 83% | Rusija (29%) | Kanada (54%) |
Duomenų šaltinis: Autoriaus skaičiavimai, atlikti remiantis Europos Komisijos, Kongreso tyrimų tarnybos ir Ekonominio sudėtingumo observatorijos duomenimis
Vakarų valstybių poreikį skubiai eiti šiuo keliu rodo susitarimai dėl itin svarbių naudingųjų iškasenų (mineralinių žaliavų), dėl kurių šalys jau susitarė arba kurie šiuo metu ratifikuojami. Pavyzdžiui, ES ir JAV susitarimas dėl ypač svarbių iškasenų. Kaip patvirtinama neseniai ES Parlamento paskelbtame pranešime, susitarimo tikslas – skatinti žaliavų, reikalingų elektromobilių baterijoms gaminti, tiekimo grandines.
„ES siekia stiprinti tarptautines svarbiausių naudingųjų iškasenų tiekimo grandines, palengvinti prekybą ir pagerinti tvarumą bei darbo teises. Ji taip pat siekia, kad į susitarimo taikymo sritį būtų įtraukta daugiau kaip 50 mineralų ir medžiagų, svarbių ekologiškai transformacijai”, – rašoma pranešime.
JAV taip pat yra sudariusi panašų susitarimą su Japonija. Komentuodama susitarimą JAV ambasadorė Katherine Tai papasakojo apie rėmimo strategiją – ji pavadino Japoniją sąjungininkais ir pabrėžė JAV siekius stiprinti tiekimo grandines.
„Japonija yra viena iš labiausiai vertinamų mūsų prekybos partnerių, o šis susitarimas leis mums pagilinti esamus dvišalius santykius. Tai gera akimirka, nes Jungtinės Valstijos toliau bendradarbiauja su savo sąjungininkais ir partneriais siekdamos stiprinti svarbiausių naudingųjų iškasenų tiekimo grandines, be kita ko, įgyvendindamos infliacijos mažinimo įstatymą”, – sakė ji.
Panašios nuomonės yra JAV iždo sekretorė Janet Yellen. Ji ne kartą yra kalbėjusi apie friendshoringo panaudojimą.
„Manau, kad turėdami partnerių grupę, kuri stengiasi sustiprinti tiekimo grandines ir padaryti jas atsparesnes, gauname naudos dėl nuolatinio gamybos efektyvumo”, – sakė ji 2022 m. balandžio mėn. specialios kalbos apie pasaulio ekonomikos ateitį ir JAV ekonomikos lyderystę metu Atlantoje.
Jos teigimu, Kinija turi pradėti bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis.
„Manau, kad Kinija turi bendradarbiauti su mumis, ir ne tik su Jungtinėmis Valstijomis. Europa ir kitos šalys yra susirūpinusios dėl tam tikros Kinijos praktikos, kuri daro neigiamą poveikį mūsų nacionaliniam saugumui”, – sakė J. Yellen.
Ar allyshoringo pakaks patenkinti rinkos paklausos?
Ar sąjungininkų perskirstymas, vadinamas allyshoringu patenkins svarbiausių naudingųjų iškasenų paklausą Vakaruose? Kai kurie kritikai tuo abejoja.
Birželio mėn. paskelbtame straipsnyje Džordžtauno universiteto Mokslo, technologijų ir tarptautinių reikalų departamento dėstytojas Shubhamas Dwivedi’s ir kobalto perdirbimo bendrovės „Westwin Elements” vykdomasis viceprezidentas Gregoras Wischeris pareiškė nuomonę, kad „Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms trūksta kasybos produkcijos ir mineralų atsargų, kad patenkintų ilgalaikę JAV paklausą”.
Jie padarė išvadą, kad JAV turi „užsitikrinti papildomų svarbiausių naudingųjų iškasenų už savo ir savo sąjungininkų sienų”.
Ekspertai teigia, kad geriausias būdas tai padaryti – remti finansiškai JAV bendroves, kad jos pasirašytų sutartis su patikimomis užsienio kasyklomis, įsigytų ir plėtotų naujas užsienio kasyklas.
Allyshoringas ir BRICS
Dar vienas galimas klausimas yra susijęs su BRICS – tarpvyriausybine organizacija, kurią sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika. Rugpjūčio mėn. „Bloomberg Economics” atliktoje prognozėje numatoma, kad jei Indonezijos ir Saudo Arabijos paraiškos dėl BRICS bus priimtos, iki 2040 m. išsiplėtusiai grupei teks 44 proc. pasaulio ekonomikos.
Tą patį mėnesį Afrikos eksporto ir importo banko vyriausiasis ekonomistas ir tyrimų direktorius Hippolyte’as Fofackas teigė, kad BRICS plėtra gali paversti šį bloką „dar galingesne geopolitine koalicija, galinčia paspartinti dedolarizacijos procesą ir perėjimą prie daugiapolio pasaulio”.
Šaltinis: Europos Komisija
Kita vertus, šiuo metu ratifikuojamas ES prekybos susitarimas su Brazilija, o dėl susitarimo su Indija šiuo metu vyksta derybos. Savaime suprantama, kad Indija turi daug ryšių su Vakarais, todėl jos vaidmuo BRICS ir santykiai su Rusija yra sudėtingi.
Brazilija yra dar viena didelė prekybos valstybė, užimanti garbingą vietą BRICS ir labai palankiai vertinanti Kinijos investicijas. Naujausias to pavyzdys – finansinės paskatos, kurias Brazilija pasiūlė elektrinių transporto priemonių gamintojui BYD, kad bendrovė galėtų atidaryti „Ford” paliktą laisvą gamyklą.
Be to, nors Pietų Afrika turi savų vidaus problemų, ji taip pat gerai žinoma kaip chromo, platinos, titano, geležies rūdos, aukso ir deimantų tiekėja. Atsižvelgiant į visa tai, Vakarams būtų labai sunku nutraukti tiekimą iš šių šalių.
Visame pasaulyje paplitusio allyshoringo pasekmės
Kas nutiktų, jei masinis allyshoringas ir prekyba geopolitinių blokų viduje nutrauktų tarptautinę prekybą? Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) duomenimis, nukentėtų viso pasaulio BVP. 2022 m. PPO ataskaitoje dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ekonominio poveikio PPO pripažino scenarijaus, pagal kurį geopolitiniai ekonominiai blokai gali tapti norma, galimybę. Ataskaitoje teigiama, kad jei toks rezultatas išsipildytų, ilgainiui pasaulio BVP galėtų sumažėti.
„Ilgalaikis karo poveikis taip pat gali būti didelis ir lemtingas. Kyla pavojus, kad prekyba gali tapti dar labiau susiskaidžiusi į geopolitinius blokus. Net jei oficialūs blokai nesusidarys, privatūs subjektai gali nuspręsti sumažinti riziką perorientuodami tiekimo grandines. Tai ilgainiui galėtų sumažinti pasaulio BVP maždaug 5 proc., visų pirma dėl konkurencijos ribojimo ir inovacijų slopinimo”, – rašoma ataskaitoje.
