TransInfo

„Lietuviškam sunkvežimiui prireiks savaitės grįžti į bazę”. Lietuvos ir Lenkijos balsas dėl „Mobilumo paketo”

Vidutinis skaitymo laikas 8 minutės

„Mobilumo paketo“ kūrimo darbai prasidėjo 2017 m. Nuo to laiko daug kas pasikeitė. Deja, tik ne šias kontraversiškas nuostatas palaikančių mąstyme. „Dėl pandemijos dar labiau nei anksčiau būtina palaikyti bendrąją Europos rinką“, – tokios yra pagrindinės išvados po „Linavos“ ir Lenkijos TLP asociacijų suorganizuotos konferencijos.

„Apyvartos ir užsakymų skaičiaus sumažėjimą jau užfiksavo 93 proc. vežėjų. 72 proc. skundžiasi dėl vėlavimo mokėjimuose – pranešė „Linava“. Pesimistiniai yra ir Lenkijos patiekiami duomenys. Tik 5 proc. vežėjų neketina atleisti darbuotojų. Kas penkta sektoriaus įmonė jau sumažino darbuotojų skaičių, dar 20 proc. vadovų svarsto tokį žingsnį. Jei krizė tęsis dar mėnesį, sekantys 18 proc. darbdavių pradės atleidinėti darbuotojus – tokius tyrimo rezultatus paskelbė TLP.

Pandemija tai tik pradžia

Konferencijos dalyvių nuomone, kilus pandemijai ir ką tik prasidėjusiai krizei, „Mobilumo paketo“ papildomi apribojimai gali būti pražūtingi, ypač mažoms įmonėms.

„Turime suprasti, kad pandemijos metu ligi šiol taikomos tiekimo grandinės nustojo egzistuoti“, – sakė Andžejus Šimanskis, „Dartom“ generalinis direktorius.

Jo nuomone, dėl pasikeitusios tikrovės tolesnės transporto reglamentų keitimo procedūros Europos Sąjungoje neturi prasmės. Bent jau šiuo metu pateiktoje versijoje.

„Įsivaizduokite tris sunkvežimius turintį vežėją, kuris privalo įdarbinti papildomą darbuotoją, kuris teikia tik su Paketu susijusias administracines paslaugas, ir naudojasi kelių teisininkų, kurie yra nacionalinės darbo teisės specialistai tose šalyse, kuriose bus vykdomi gabenimai, paslaugomis. Tai tik vienas iš daugelio neigiamų naujųjų taisyklių padarinių“, – aiškino TLP prezidentas Motiejus Vronskis.

Esant tokiai situacijai, atrodo nėra prasmės pateikti sprendimus, dėl kurių žymiai padidės išlaidos, ir įvesti kitas, papildomas kliūtis rinkoje. Ypač, kad dėl pačios pandemijos jau dabar prarasta daug darbo vietų kelių transporto sektoriuje“, – pabrėžė Motiejus Vronskis.

Grįžimas į šalį – net savaitė

Panašios nuomonės buvo ir Agnė Margevičiūtė iš Lietuvos transporto įmonės „Hoptransa“. Ji kritikavo „Mobilumo pakete“ esančią pareigą grąžinti sunkvežimius į jų kilmės šalį, kas labiausiai paveiks vad. periferinių šalių įmones.

„Sunkvežimių grąžinimas į Lietuvą, pvz., iš Romos, trunka apie 35 valandas, t.y 4 darbo dienas, iš Madrido – 49 valandas (5,5 dienos). Galutinai gali prireikti netgi savaitės, kad lietuviškas sunkvežimis grįžtų iš šių ES dalių, jei atsižvelgsime į poreikį per tą laiką atsiimti kassavaitinį poilsį, arba jei yra šventės ar kiti transporto priemonėms taikomi apribojimai. Taigi kelionė pirmyn ir atgal gali užtrukti iki 2 savaičių, palyginti su keliomis dienomis, kurias kelionėje praleis vežėjai iš centrinių valstybių narių“, – aiškino ji.

Ji pridūrė, kad girdėjo raginimus iš „Mobilumo paketo“ rėmėjų, kad vežėjai iš Lietuvos ir kitų periferinių šalių perkeltų savo verslą arčiau bendruomenės centro. Taip jie galėtų sutaupyti laiko ir pinigų. Tačiau Margevičiūtė nurodė, kad šie pasiūlymai smerktini bent dėl ​​dviejų priežasčių. Pirmiausia, dėl to nukentėtų patys vairuotojai, nes jie būtų priversti ilgą laiką būti toli nuo namų. Antra, jie nesusiję su bendrosios rinkos idėja, kuria turėtų vadovautis visa Europos Sąjunga.

„Nerimą kelia tai, kad „Mobilumo pakete“ esantys tikrieji kriterijai yra susiję su vežėjo tautybe, o ne su objektyviomis aplinkybėmis. Siūlomose taisyklėse transportai suskirstomi į tuos, kurie susiję su vežėjo buveinės šalimi ir tais nesusijusiais. Dėl to Europos Sąjunga suvokiama kaip 27 atskiros nacionalinės rinkos, o ne kaip viena bendroji rinka, su vienodomis prieigos taisyklėmis visiems vežėjams. Todėl griežtai priešinamės naujoms taisyklėms“, – teigė Motiejus Vronskis.

„Pavyzdžiui, pasiūlymas: „vairuotojai paprastai dirba operacijų centre“ reiškia, kad tarptautiniai vairuotojai daugiausia turėtų dirbti savo gimtojoje šalyje, o tai riboja tarptautinį jų darbo pobūdį, ypač vykdant „cross-trade“ operacijas. Tai yra protekcionizmas, žymiai ribojantis dabartines laisves bendrojoje rinkoje“, – pripažino jis.

Daugiau, bet tuščia

Dėl šios priežasties konferencijos dalyviai kreipėsi į Europos Sąjungą, kad ji, užuot priimti sprendimus, kurie neigiamai paveiks ne tik įmones iš periferinių šalių, visų prima „sutelktų dėmesį į visos Europos pataisos programas, remtų transporto sektorių ir gerintų prieigą prie automobilių stovėjimo aikštelių, dušų ir sanitarinių mazgų bei vairuotojų poilsio zonų“. Jie taip pat prieštarauja ekologinio transporto plėtojimo idėjai, nes padidėja „tuščių“ transportų skaičius.

Konferencijos dalyviai reikalavo pakeisti požiūrį į Europos sektoriui svarbų dokumentą.

„Mobilumo paketo” įsigaliojimas

“Mobilumo paketas” turi įsigalioti palaipsniui. Kai kurios jo nuostatos įsigalios jau po 20 dienų nuo jos priėmimo, kitos – po 18 mėnesių.

Pirmiausia įsigalios šios „Mobilumo paketo“ nuostatos:

  1. Draudimas reguliariai kas savaitę ilsėtis kabinoje. Kiekvieną virš 45 valandų poilsį vairuotojas turės praleisti ne kabinoje, o vietoje, kur yra tinkamos sanitarinės sąlygos.
  2. Sutrumpinto kassavaitinio poilsio išnaudojimas. Vairuotojas turės padaryti du trumpus savaitės poilsio laikotarpius iš eilės, t.y. du kartus po 24 valandas, tačiau su sąlyga, kad kas keturias savaites jis turės bent dvi reguliarias ir dvi trumpas pertraukas. Išnaudojus du trumpus savaitinius poilsius iš eilės, bus reguliarus savaitinis poilsis kartu su kompensacijomis. Šis ilgas poilsis bus privalomai vykdomas bazėje, šalyje, kurioje yra bendrovės buveinė ar vairuotojo gyvenamojoje vietoje. Tokiu atveju reikės dokumentuoti vairuotojo grįžimą.
  3. Privalomas vairuotojo grįžimas į bazę šalyje, kurioje yra bendrovės buveinė ar gyvenamą vietą maksimaliai kas keturias savaites. Vairuotojas turėtų grįžti bent 45 valandų poilsiui.
  4. Galimybė nutraukti kassavaitinį poilsį kelte (sutrumpintą). Sutrumpintą kassavaitinį poilsį galima nutraukti kelte be jokių apribojimų tik tuo atveju, jei kelionė planuojama mažiausiai 8 valandoms, o vairuotojas turi miegamąją kajutę.
  5. Dienos ir savaitės vairavimo pratęsimas dviem valandomis. Tai bus įmanoma grįžus į bazę ar namo kassavaitiniam poilsiui su sąlyga, kad vairuotojas padarys 30 minučių pertrauką prieš papildomą vairavimo laiką ir kompensuos šį laiką su bet kokiu kitu poilsiu per tris savaites. Verta prisiminti, kad bus galima pratęsti tik dėl išskirtinių situacijų, pvz., spūsčių, apvažiavimo ar kitų nenumatytų aplinkybių.

Nuostatos, kurios įsigalios 18 mėnesių nuo „Mobilumo paketo“ paskelbimo

  1. Kiekvienas sunkvežimis grįžta į bazę savo buveinės šalyje bent kartą per aštuonias savaites.
  2. Patekimo į rinką kabotažo srityje apribojimas. Iki šiol per savaitę buvo galima atlikti tris operacijas. Atnaujinus taisykles, bus pridėtas keturių dienų pertraukos laikotarpis tarp kabotažų atliekamų su ta pačia transporto priemone toje pačioje šalyje.
  3. Šalies įrašymas peržengus sieną pirmoje įmanomoje saugioje vietoje. Tai visiška naujiena, kai kalbama apie vairuotojų pareigas.
  4. Geros reputacijos praradimas. Tai bus įmanoma už kabotažo ir darbuotojų komandiravimo pažeidimus.
  5. Įmonės pažeidimų pasikartojimo koeficientą nurodančio reitingo įtraukimas į ERRU kelių transporto verslininkų registrą.
  6. Komandiruotės netaikymas tranzito operacijoms, dvišaliams vežimams (iš ir į tam tikrą šalį) ir ne daugiau kaip dviem pakrovimams ar iškrovimams vykstantiems tokiame transporte.
  7. Komandiruotės taikymas „cross-trade“ vežimams ir visoms kabotažo operacijoms.
  8. Pilnų kolektyvinių sutarčių naudojimas skaičiuojant minimalų atlyginimą ir galimybės įskaičiuoti dienpinigius ir išmokų trūkumas.

Svarbios „Mobilumo paketo“ nuostatos, kurios įsigalios vėliau

„Mobilumo pakete“ yra daug daugiau sprendimų, nei galima pamanyti. Papildomi sprendimai, kurie gali turėti reikšmingą įtaką Lietuvos vežėjams ir jų vairuotojams, yra, pavyzdžiui:

  1. Naujas patikrinimo keliuose laikotarpis už 56 ankstesnes dienas, kuris bus taikomas nuo 2024 m. pabaigos.
  2. Naujų, antros kartos išmaniųjų tachografų montavimas naujose transporto priemonėse praėjus dvejiems metams nuo techninių reglamentų įsigaliojimo.
  3. Privalomas tarptautiniame transporte tachografų pakeitimas naujos kartos tachografais. Analoginiai ir skaitmeniniai iki trejų metų, išmanieji pirmosios kartos – iki ketverių metų nuo techninių reglamentų įsigaliojimo.
  4. Nuo 2026 m. liepos mėn. lengvųjų transporto priemonių parką turinčių įmonių savininkams bus taikomas reikalavimas taikyti vairavimo ir poilsio laiką, kuris dabar galioja sunkvežimių vairuotojams, taip pat bus jie įpareigoti įrengti ir naudoti tachografą.
  5. Per 21 mėnesį nuo „Paketo“ paskelbimo vežėjai su furgonais privalės įvykdyti visus kelių transporto operatoriaus profesinės veiklos reikalavimus, tokius: turėti licenciją ir finansinę garantiją kiekvienai transporto priemonei.

Trans.INFO nuotr.

Paantraštės