Sausio euro zonos pramonės PMI indeksas smarkiai padidėjo – nuo 44,4 punkto gruodį iki 46,6 punkto sausį. Tiesa, tai geriausias rezultatas per pastaruosius 10 mėnesių, tačiau euro zonos indeksas vis dar nesiekia neutralaus 50 punktų lygio. Tokia padėtis susiklostė jau 2022 m. liepos ir iki šiol nepasikeitė.
Gamybos, naujų užsakymų ir pirkimų subindeksai taip pat pastebimai pagerėjo, nors jie vis dar lieka už aktyvumo augimą žyminčios ribos. Nepaisant to, gamybos aktyvumo ir naujų užsakymų sumažėjimas buvo silpniausias nuo balandžio. Kalbant apie pastaruosius, teigiamu ženklu yra ir eksporto užsakymų sumažėjimas, kuris buvo silpniausias nuo praėjusių metų balandžio.
Naujausi duomenys taip pat jau rodo Raudonosios jūros krizės poveikį. Pirmą kartą per metus pailgėjo pristatymo laikas. Kol kas pristatymo situacija dar neturėjo įtakos kainoms. Tiek žaliavų, tiek produkcijos kainos sausį toliau mažėjo. Kaip aiškina „S&P Global”, taip atsitiko dėl nuolaidų, kurias žaliavų tiekėjai suteikė gamintojams dėl mažos paklausos rinkoje.
Sausio mėnesį euro zonoje dar kartą buvo mažinamas darbo vietų skaičius pramonėje. Ši tendencija tęsiasi nuo praėjusių metų liepos. Tačiau verta pažymėti, kad naujausi duomenys rodo silpniausią užimtumo mažėjimo tempą per pastaruosius keturis mėnesius.
Gamintojų pirkimų aktyvumas ir toliau mažėjo, nors po dinamiško mažėjimo 2023 m. antrąjį pusmetį šių metų pradžioje pastebimas neigiamos tendencijos sulėtėjimas. Įmonės toliau mažina pandemijos laikotarpiu vis dar sukauptas atsargas – produkcijos atsikratoma greičiau nei žaliavų.
Euro zonos gamintojų optimizmas dėl ateinančių 12 mėnesių buvo didžiausias per devynis mėnesius. Vis dėlto, palyginti su ankstesniais lygiais, jis nėra džiuginantis.
Stebinantis lyderis
Nepaisant to, kad euro zonos PMI indeksas gerokai pagerėjo, vienintelė šalis, kurios rodiklis viršijo 50 punktų, išliko Graikija (54,7 punkto). Tai geriausias rodiklis per 21 mėnesį. Be Graikijos, prie neutralios ribos artėja tik Airija (49,5 punkto) ir Ispanija (49,2 punkto). Nuo jų nedaug atsilieka Nyderlandai (48,9 balo) ir Italija (48,5 balo) – abiejose šalyse užfiksuoti geriausi rezultatai atitinkamai per dvylika ir dešimt mėnesių. Nerimą kelia prasti anksčiau minėtos Vokietijos ir Prancūzijos (vos 43,2 balo) rezultatai.
“Reikia pripažinti, kad yra didelė tikimybė, jog metus besitęsiantis euro zonos pramonės sektoriaus nuosmukis tęsis ir pirmąjį šių metų ketvirtį”, – pasakė dr. Cyrusas de la Rubia iš “Hamburg Commercial Bank”.
Naujausi euro zonos ekonominių nuotaikų duomenys patvirtina šiuos nuogąstavimus. Sausio euro zonos ekonominių nuotaikų rodiklis (ESI, Economic Sentiment Indicator) šiek tiek sumažėjo – nuo 96,2 punkto iki 96,3 punkto 2023 m. gruodį, pranešė Europos Komisija.
Rekordinis nuosmukio laikotarpis Vokietijoje
Nepaisant to, kad keliose euro zonos šalyse padidėjo indeksai ir kai kuriose iš jų pramonė vėl pradėjo plėstis, silpna gamybos sektoriaus būklė didžiausioje Europos ekonomikoje kelia susirūpinimą. Nors Vokietijos PMI indeksas, palyginti su gruodžiu padidėjo 2,3 punkto ir pasiekė 45,5 punkto (geriausias rezultatas per 11 mėnesių), vis dėlto atrodo, kad recesijos pabaiga Vokietijoje yra tolima.
Tiesa, gamybos, naujų užsakymų ir pirkimų mažėjimo tempas sulėtėjo (jie buvo geriausi nuo praėjusių metų pavasario), tačiau kartu toliau mažėjo užimtumas. Tai rodo, kad ateinančio laikotarpio lūkesčiai yra menki. To neslėpė ir apklausti verslininkai. Jų optimizmas buvo mažesnis nei praėjusių metų gruodį. – vos 29 proc. apklaustųjų tikisi, kad per ateinančius 12 mėnesių gamyba pagerės, o 26 proc. tikisi, kad sumažės.
Dr. Cyrusas de la Rubia atkreipė dėmesį, kad daugumos subindeksų smukimo tempas akivaizdžiai lėtėja ir mažėja jau šešis mėnesius.
„Tokia trajektorija leidžia manyti, kad per ateinančius kelis mėnesius augimas gali sugrįžti”, – pasakė jis.
Nors naujų užsakymų lygis mažėja jau 22 mėnesius, t. y. ilgiausiai nuo PMI indekso matavimo pradžios 1996 m., istoriniai duomenys teikia vilčių. Pastaruosius penkis mėnesius naujų užsakymų subindeksas gerėjo.
“Bundesbank” ekonomistai – be optimizmo
Vokietijos centrinis bankas mano, kad šios šalies ekonomikos lėtėjimas tęsis ir šiais metais.
„Apskritai 2024 m. pirmąjį ketvirtį Vokietijos ekonominiai rodikliai geriausiu atveju gali stagnuoti”, – rašoma banko sausio mėnesio ataskaitoje.
Be to, centrinio banko ekspertai pripažįsta, kad Vokietijos ekonomikos būklė sausį buvo prastesnė, negu tikėtasi gruodžio prognozėje.
Gruodžio viduryje paskelbtoje prognozėje “Bundesbank” apskaičiavo, kad 2024 m. Vokietijos ekonomikos augimas sieks 0,4 proc. Praeitais metais Vokietijos ekonomika susitraukė 0,3 proc.
Lenkijos ekonomika taip pat susitraukė
Tuo tarpu Lenkijoje po labai optimistinių praėjusių metų lapkričio rodmenų, kurie suteikė vilties, kad ekonomikos sulėtėjimas netrukus baigsis, gruodį užklupo “šaltas dušas”. Nuo 47,4 punkto Lenkijos pramonės PMI indeksas sumažėjo iki 47,1 punkto. Tai jau 21 mėnuo iš eilės, kai indeksas nesiekia 50 punktų ribos.
Dėl sumažėjusių užsakymų “kaltas” eksporto užsakymų sumažėjimas, ypač dėl sunkios padėties Vokietijoje. Tačiau Lenkijos ekonomikos institutas (PIE) teigia, kad 2023 m., nepaisant akivaizdžios ekonomikos krizės Vokietijoje, nepastebėta jokio neigiamo poveikio importui iš Lenkijos per Reiną. Institutas remiasi duomenimis, rodančiais, kad 2023 m. sausio-lapkričio mėn. eksportas į Vokietiją augo sparčiau nei bendras eksportas (2,1 proc., palyginti su 1,8 proc. per metus).
PIE aiškina, kad stiprios Lenkijos eksportuotojų į Vokietiją pozicijos išlieka dėl jų sąnaudų pranašumo. Krizės įkarštyje Vokietijos įmonės gali atsisakyti brangesnių tiekėjų. 2023 m. sausio-lapkričio mėn. eksporto iš Lenkijos dalis sudarė 6 proc. viso Vokietijos importo ir buvo didžiausia per visą istoriją.
