Dar visai neseniai, nepaisant draudimo, Baltarusijoje ir Rusijoje užregistruoti sunkvežimiai kirsdavo ES sieną. Rengiant pilietines akcijas, buvo lėtinamas į šias šalis vykstančių sunkvežimių judėjimas. Į įmones, bendradarbiaujančias su Rusija ir Baltarusija, kreipėsi, be kitų, Lenkijos ir Ukrainos ekonomikos rūmai, reikalaudami „nustoti bendradarbiauti” su šių šalių įmonėmis. Šiuo metu tariamai nelegalus transporto priemonių judėjimas sustabdytas, bet tai nereiškia, kad prekės, kurioms taikomos sankcijos, nepatenka į Rytus.
Savo patirtimi šioje srityje pasidalino Andrejus Pobiežimovas, SDEK tarptautinės logistikos įmonės, veikiančios e. prekybos sektoriuje (buveinė Novosibirske), vadovas. Verslininkas neslepia, kad praktikoje Vakarų taikomas sankcijas galima labai lengvai apeiti ir jo įmonė tai daro įvairiais būdais.
„Prekės iš JAV gabenamos per trečiąsias šalis. Pirmiausia pristatymai buvo vykdomi oro transportu į Suomiją, o iš ten siuntos į Rusijos Federaciją patekdavo sausumos keliais. Šiuo metu prekės iš ES pristatomos kelių transportu”, – aiškino A. Pobiežimovas.
SDEK atstovas teigia, kad siekiant apeiti ES ribojimus, taikomus Rusijos ir Baltarusijos sunkvežimiams, tereikia tiesiog naudoti tinkamas transporto priemones arba užmegzti ryšį su subrangovais, kuriems ribojimai netaikomi.
„Pradėjome naudoti lengvąsias komercines transporto priemones, kurių didžiausia leidžiamoji masė iki 3,5 t, nes jos priskiriamos C kategorijai (sankcijos taikomos sunkiasvorėms transporto priemonėms – red. pastaba). Be to, jeigu įmanoma, naudojamės Europos vežėjų, kuriems kol kas dar nedraudžiama įvažiuoti į Rusiją, paslaugomis”, – patikina A. Pobiežimovas.
Transporto paslaugų tarifai ženkliai išaugo
Rusijos krovinių gabenimo rinka, nepaisant Kremliaus patikinimų, išgyvena rimtą krizę. „Autostat“ analitinės agentūros duomenimis, 2022 m. kovo–balandžio mėnesių laikotarpiu naujų sunkvežimių pardavimas Rusijoje sumažėjo 41 proc., lyginant su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu. Prognozuojama, kad kasmet šis nuosmukis sieks 15 proc.
Tačiau tuo pačiu laikotarpiu automobilių dalių kainos šoktelėjo 30 proc. Dėl problemų su pristatymais, trūksta buferių, stiklų ir žibintų, todėl kai kurių dalių kainos išaugo net šešiskart. Manoma, kad 30–35 proc. Rusijos techninių centrų ir autoservisų susiduria su problemomis, kai nori įsigyti sunkvežimių atsarginių dalių.
„Šiuo metu sudėtingiausia gauti kėbulo dalis. Problemiška taip pat užsisakyti automobilių elektroniką. Sandėliuose mažėja automobilių dalių atsargos. Jų užteks dviem–keturiems mėnesiams”, – dienraštis „Kommiersant“ cituoja vieną iš vietinių vežėjų.
Dėl ES taikomų ribojimų, prekių gabenimo kelių transportu iš ES į Rusiją kaštai išaugo 350–500 proc. Be to, Rusija susiduria su dar viena labai rimta problema – trūksta plotų kroviniams pakrauti.
„Nors šiuo metu sunkvežimiai su tentais dar prieinami, tai labiau specializuotų transporto priemonių, pavyzdžiui, sunkvežimių-šaldytuvų, trūksta. Pastarųjų beveik neįmanoma rasti trasose iš ES į Rusiją”, – pareiškė Estijos įmonės „Keest Trade OU” vadovė Natalia Kostina-Kikkas.
Anksčiau krovinių gabenimas sunkvežimiais su tentais trasoje iš Talino į Peterburgą kainavo 800–1000 Eur, šiuo metu kainos prasideda nuo 3500 Eur ir pasiekia net neįtikėtiną 4500 Eur lygį. Todėl atsiranda problemų net su prekių, kurioms netaikomos sankcijos, pavyzdžiui, maistas ir vaistai, pristatymu.
„Norėdami šias prekes nugabenti į Rusiją, turime ieškoti būdų, kaip juos (ribojimus – red. pastaba) apeiti arba rasti tarpininkus. Tačiau visa tai didina pristatymo kaštus”, – aiškina Natalia Kostina-Kikkas.
Reeksportas kaip kadaise
Kai kurios įmonės – ypač Baltarusijos – taiko populiarų perkrovimo pasienyje metodą, kuris buvo taikomas embargo pradžioje, kai Rusija aneksavo Krymą. Svarstomas taip pat krovinių gabenimas per trečiąsias šalis – Kazachstaną, Armėniją ar Turkiją. Prekės iš Europos pirmiausiai pateks į minėtas šalis, o po to, pakeitus dokumentus, bu siunčiamos į Baltarusiją ar Rusiją.
„Tačiau dėl tokių veiksmų transporto paslaugų kainos žymiai išaugs. O (tarifų – red. pastaba) augimas negali neturėti įtakos pristatomų prekių kainai. Kitas sprendimas, tai reeksportas per šalis, kurios netaiko sankcijų Baltarusijai, bei naudojimasis tų šalių transportu”, – pareiškė Tatiana Soldatenko, Rusijos Ati.su transporto biržos atstovė Baltarusijoje.
Tyrimai parodė, kad daugiau nei 40 proc. Baltarusijos vežėjų patyrė rimtų nuostolių dėl Europos Sąjungos įvestų apribojimų. Vežėjai pastebi, kad nors ir ES draudimai nesustabdys Baltarusijos transporto, tai be jokios abejonės sukrės jos ekonomiką. Įmonės tikisi, kad orientuodamiesi į kitas rinkas, verslininkai sugebės bent iš dalies kompensuoti savo nuostolius.
Spragos šeštajame sankcijų pakete
Tai ne vieninteliai Vakarų taikomų apribojimų vengimo būdai. Šeštasis sankcijų Rusijos naftai paketas įgyvendintas visai neseniai, o įmonės jau rado spragų, kurios leidžia jas apeiti.
Vladimiro Demidovo, žaliavų ir energijos rinkos eksperto, kurį cituoja Rusijos vyriausybę palaikantis portalas lenta.ru, teigimu, draudimą drausti iš Rusijos naftą gabenančius laivus galima apeiti tiesiog juos perregistruojant ir gabenant naftą kaip įvairios rūšies mišinius.
„Daugiausia Rusijos naftos gabenama Graikijos laivais, dabar apribojimai taikomi Rusijos transportui. Tačiau iš esmės nieko baisaus neatsitiks. Be abejo, (…) dėl to gali sumažėti pristatymų apimtis, bet rusiškus laivus galima paprasčiausiai perregistruoti, taip kaip tai buvo daroma tanklaivio, gabenančio naftą iš Irano, atveju”, – pareiškė Vladimiras Demidovas.
Eksperto teigimu, draudimas apdrausti tanklaivius nėra itin veiksminga priemonė, turint omenyje ekonominių sankcijų rezultatus.
Anot „Financial Times”, dėl draudimo apdrausti rusišką naftą gabenančius laivus, Rusija praras galimybę pasinaudoti „Lloyd’s of London”, didžiausios draudimo rinkos, paslaugomis.
Vladimiras Demidovas taip pat neslepia, kad anksčiau ar vėliau sankcijas Rusija pajus. „Gali atrodyti, kad šie apribojimai nieko neverti, bet iš tikrųjų tai tik pirmas etapas. Kiti apribojimai gali būti taikomi Rusijos naftos vartotojams,” – aiškina analitikas.
Atsakomosios sankcijos ne visiems išeis į gerą
Rusija nori taikyti Europos vežėjams lygiai tokius pačius draudimus, kaip tai padarė Baltarusija (draudimas įvažiuoti į šalį, perkrovimas ir iškrovimas nurodytose vietose prie pasienio). Šiuo tikslu jau įvyko darbinis Rusijos delegacijos vizitas Baltarusijoje. Jo metu norėta susipažinti su perkrovimo praktika Baltarusijos terminaluose. Tokių veiksmų reikalavo visų pirma transporto ministerija ir didžiausia Rusijos kelių vežėjų asociacija „Asmap“.
„Rusijos Federacijai taikomos sankcijos iš esmės sugriovė mūsų šalyje visą logistiką, o mes esame priversti ieškoti naujų transporto koridorių”, – vieno iš vizitų metu žurnalistams pareiškė Rusijos transporto ministras Vitalij Savieliev.
„Asmap“ atstovai jau ne kartą kreipėsi į valdžią imtis atitinkamų, „analogiškų kaip Europos“ veiksmų. Jų teigimu, Baltarusijos pasirinktas sprendimas ne tik parodo pasipriešinimą ES veiksmams, bet ir saugo rinką bei vietines transporto įmones, kurios gali perimti į šalį per ES įmones atgabentus krovinius.
Tuo tarpu Rusijos gamintojai pasisako prieš sankcijas Europos Sąjungai. Gėrimų ir maisto gamintojų asociacijos kreipėsi į premjerą Michailą Mišustiną su prašymu netaikyti apribojimų Europos sunkvežimiams, įvažiuojantiems į Rusijos teritoriją.
„Atsižvelgiant į šiuo metu logistikos trasose galiojančius apribojimus, kelių transportas lieka iš esmės vieninteliu pelningu būdu aprūpinti šalies rinką pagrindiniais produktais ir prekėmis, dalimis, žaliavomis ir įranga, o visi ribojimai turės neigiamų pasekmių Rusijos maisto ir žemės ūkio produktų rinkai”, – pareiškė gamintojai.
Jų teigimu, tokių apribojimų įvedimas prieštarauja vyriausybės importo paramos planui (pirmenybė vartojimo prekių, tarp jų maisto prekių ir vaistų, įrangos ir atsarginių dalių muitinimo įforminimui, procedūrų supaprastinimas ir pasienio punktuose vykdomų patikrinimų paspartinimas).
„Krovinių perkrovimas sukelia papildomų sunkumų, kurie kartu su taikomomis sankcijomis tampa itin rimta problema Rusijos aprūpinimo maistu saugumui”, – patikina Rusijos verslininkai.
Daugiau nei 80 proc. krovinių, gabenamų ES sunkvežimiais į Rusiją, patenka į taip vadinamą Centrinį regioną, kurio administracinis centras yra Maskva. Tai vakarinė šalies dalis prie pat ES šalių pasienio. Taigi draudimas įvažiuoti ES transporto priemonėms nesukels ES tikėtinos žalos. Galbūt todėl valdžia Maskvoje taip ilgai delsia jį įvesti. Kol kas rusams belieka ieškoti spragų teisės aktuose ir patiems spręsti problemą. Beje, ne pirmą kartą.