Krovinių gabenimas keliais iš ES į Rusiją ir Baltarusiją ir toliau vyksta sklandžiai, praneša Lenkijos šaltiniai. Būtent Lenkija yra pagrindinė tranzitinė šalis, per kurią kroviniai keliauja į Rytų Europą. Viskas dėl to, kad iki šiol nėra embargo krovinių gabenimui keliais į Rusiją ir Baltarusiją.
Prekės gabenamos per du Lenkijos ir Baltarusijos sienos kirtimo punktus: Bobrovnikai ir Kukurikai-Kazlovičai. Krovinių eismas ten tęsiasi be jokių trikdžių. Lenkijos valdžia atkreipė į tai dėmesį, nes per sieną gabenamos prekės, kurioms buvo taikomos sankcijos. Vyriausybė jau svarsto, kaip šią praktiką pažaboti.
Tačiau tokių apribojimų įvedimas turi dvi medalio puses. Rusija ir Baltarusija gali atsikirsti įvesdamos embargą europietiškiems vilkikams, o tai kelia problemų vairuotojams, grįžtantiems iš ilgų trasų į Kazachstaną ar net Mongoliją. Kelionė iš Centrinės Azijos gali trukti iki dviejų savaičių, o tai nereiškia, kad vairuotojai galės saugiai grįžti ir neužstrigti kur nors Rusijoje ar Baltarusijoje.
„(…) vairuotojai (…) gali tapti politiniais įkaitais situacijoje, kai Europos Sąjunga įveda apribojimus ar embargą prekių mainams su Rusija ir Baltarusija, vykdomiems sausumos transportu“, – spaudoje paskelbė Lenkijos transporto ir logistikos asociacija.
Asociacija ragina vyriausybę imtis veiksmų, kad būtų kompensuoti nuostoliai transporto įmonėms, kurios atsisakė gabenimo į Rusiją ir Baltarusiją. Be to, jie ragina surengti akciją, kuri paskatintų į Rusiją ir Baltarusiją vežančias įmones pasitraukti iš šių pervežimų.
Lietuvos ir Lenkijos planai
Sankcijos, susijusios su prekybos ribojimu, priimamos remiantis Europos Vadovų Tarybos sprendimais. Tačiau kol kas ES lygmeniu nėra pritarta apriboti vežimą į Rusiją naudojant sunkvežimius.
Nepaisant to, Lenkija paskelbė, kad ieško kitų sprendimų ir teisinių galimybių apriboti sunkvežimių judėjimą iš ES į Rusiją ir Baltarusiją. Tai patvirtino Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Miuleris ir pridūrė, kad norint, kad šie veiksmai būtų veiksmingi, jie turi būti suderinti.
„Būtent dėl to (…) Ministras Pirmininkas Mateušas Moraveckis (…) kalbėjosi su Lietuvos premjere šiuo klausimu (…), – sakė Piotras Miuleris.
Premier @MorawieckiM powitał premier Litwy @IngridaSimonyte na @Zamek_Krolewski na spotkaniu szefów rządów #TrójkątLubelski. pic.twitter.com/hzyWJNhJy3
— Kancelaria Premiera (@PremierRP) March 14, 2022
Tačiau tuo pat metu, kaip aiškino Lenkijos užsienio reikalų viceministras Pavelas Jablonskis, į ES įvažiuojantys ar iš jos išvažiuojantys sunkvežimiai yra kontroliuojami, kad nebūtų pažeistas Europos šalių Rusijai nustatytas embargas.
„Buvo imtasi priemonių, kad nebūtų vežami kroviniai, kuriems taikomos sankcijos. Yra padidinta pasienio kontrolė, (…) muitinės tarnybos labai intensyviai dirba, kad ten būtų užkirstas kelias įstatymų pažeidimams ir sankcijų išvengimui. Mes tai tęsime, tuo pat metu darydami tolesnį spaudimą (…), kad šios sankcijos būtų pratęstos”, – pasakė Pavelas Jablonskis.
Prašymai blokuoti tranzitą
Tuo tarpu tęsiasi raginimai blokuoti tranzitą į Baltarusiją ir Rusiją. Nuo savaitgalio pilietinė blokada Lenkijoje bando sulėtinti sunkvežimių, vykstančių į šias šalis, judėjimą. Lenkijos ir Ukrainos prekybos rūmai taip pat kreipėsi į įmones, prekiaujančias su Rusija ir Baltarusija. „Jūs prekiaujate su tais, kurie yra atsakingi už žmonių žudymą!“ – rašo organizacija.
Savaitgalį šalies kelyje Nr. 68, vedančiame iki Kukurikų-Kazlovičų sienos kirtimo, vyko civilinė blokada. Grupė žmonių blokavo atkarpą tarp Vulka Dobrinska ir Koroščinas ir apsunkino sunkvežimių su rusiškomis ir baltarusiškomis registracijomis važiavimą.
„Policija saugo įvykio vietą“, – pranešė GDDKiA skyrius Balstogėje.
Sunkvežimiai buvo praleidžiami kas 20-30 minučių. Vietos žiniasklaida pranešė, kad protestas tęsis iki atšaukimo, tačiau vakar akcija turėjo būti baigta dėl policijos pareigūnų įsikišimo. Dėl to taip pat pailgėjo laukimo laikas prie perėjos Koroščine, kuris pirmadienio vidurdienį, pasienio apsaugos duomenimis, siekė 25 val. Ši akcija buvo ypač garsiai komentuojama praėjusį savaitgalį, kai kelyje, vedančiame į pasienį, taip pat nusidriekė keliolikos kilometrų spūstys.
Protestujący przed wjazdem na terminal czasowo blokują wyjazd z Polski TIR-ów rosyjskich i białoruskich.#granica https://t.co/eVZeQmBgoo
— Radio Lublin (@RadioLublin) March 14, 2022
Vadinamosios civilinės blokados dalyviai nesutinka, kad per Lenkiją pravažiuotų sunkvežimiai, kurie keliauja į Baltarusiją ir Rusiją. Tačiau kyla klausimas, ar tokios iniciatyvos pakanka. Lenkijos ir Ukrainos prekybos rūmų nuomone – ne. Kreipdamasi organizacija paragino Lenkijos vyriausybę „imtis greitų ir ryžtingų žingsnių, sukeliančių veiksmingą Rusijos ir Baltarusijos prekybos izoliaciją“.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad Lenkijos ir Ukrainos verslininkai kenčia nuo karo veiksmų Ukrainoje, o „Europos Sąjungos verslininkai ir toliau aprūpina Rusijos ir Baltarusijos režimus“.
„Kreipiamės į įmones, kurios per agresiją prieš Ukrainą prekiauja su Rusija ir Baltarusija, kad nutrauktų tiekimą. „Jūs prekiaujate su tais, kurie yra atsakingi už žmonių žudymą!“ – rašo Prekybos rūmai.
Ukrainos ministras Oleksandras Kubrakovas Lenkijos, Austrijos, Čekijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos ministrų bei ES transporto komisaro susitikime kalbėjo apie tai, kaip svarbu blokuoti „Rusijos ir Baltarusijos transporto priemonių patekimą į ES kelių tinklą“.
„Tikimės, kad bus atsisakyta išduoti transporto leidimus okupantui ir jo sąjungininkams“, – sakė Oleksandras Kubrakovas ir pridūrė, kad Rusijos prekyba turi būti blokuojama.
Ministras atkreipė dėmesį, kad vien Ukrainos transporto sektoriaus infrastruktūrai padaryta žala vertinama milijardais dolerių. Tai yra sugadinti tiltai, keliai ir geležinkeliai.