TI ekspertų teigimu, pasaulinio krovinių ekspedijavimo sektoriaus vertė 2023 m. sieks 352,7 mlrd. eurų. Tai yra 5 proc. mažiau realiąja verte, palyginti su ankstesniais metais, tačiau net 46,6 proc. mažiau dabartinėmis kainomis.
Tokį žymų nominaliosios vertės sumažėjimą lėmė sumažėjusios pervežimo kainos oro transporto segmente ir visų pirma krovinių vežimo jūra segmente.
Tikimasi, kad realiąja verte jūrų krovinių ekspedijavimo segmentas šiais metais neteks 5,3 proc. Šiek tiek geriau sekasi oro transporto ekspedijavimo sektoriui, nors jis taip pat yra 4,5 proc. mažesnis nei pernai.
Tačiau šis sumažėjimas susijęs ne tik su mažesniais tarifais. Visų pirma, besibaigiantys metai pasižymėjo dideliu ekonomikos sulėtėjimu, kuris 2022 m. pradėjo reikštis tik paskutinį ketvirtį. Tarptautinio valiutos fondo prognozėmis, šiemet pasaulio ekonomikos augimas turėtų siekti 3 proc. palyginti su 3,5 proc. 2022 metais.
Krovinių ekspedijavimo sektoriaus būklei didžiausią įtaką daro pasaulinės prekybos padėtis. Pasaulio prekybos organizacija (WTO) neseniai sumažino tarptautinės prekybos apimties augimo prognozę iki vos 0,8 proc. Dar balandžio mėnesį ta pati organizacija tikėjosi 1,7 proc. augimo.
Taip pat skaitykite išsamų vadovą: 2024 metų logistikos sektoriaus tendencijos
Ekonomikos sulėtėjimas ypač jaučiamas Europoje ir daro poveikį sektoriams, kurie labai priklauso nuo prekių importo iš kitų pasaulio šalių. Pavyzdžiui, sumažėjus gamybai Senajame žemyne, sumažėjo plieno ir geležies importas. Savo ruožtu dėl tebesitęsiančios didelės infliacijos sumažėjęs privatus vartojimas lėmė mažesnį elektronikos, drabužių ir tekstilės importą.
Be to, atsargos, sukauptos pandemijos metu ir tiekimo grandinių perkrovos laikotarpiu, vis dar nebuvo visiškai panaudotos, o tai turėjo įtakos mažam naujų užsakymų kiekiui ir atitinkamai mažesniam importui.
Tarifai tempia rinką žemyn
Tikimasi, kad 2023 m. pasaulinės krovinių ekspedijavimo oro transportu sektoriaus vertė sieks 136 mlrd. eurų, t. y. 4,5 proc. mažiau, palyginti su praėjusiais metais.
2023 metų pirmąjį pusmetį, palyginti su 2023 m., sumažėjo 5,8 proc. Tai gali reikšti, kad ekonominio aktyvumo duobė jau praėjo.
Nominaliąja verte apyvarta sumažėjo net 40,5 proc. – dėl sumažėjusių šio transporto segmento tarifų. Be minėtų veiksnių, lemiančių paklausą, prie tarifų mažėjimo prisidėjo ir išaugusi transporto pajėgumų pasiūla. Keleivių vežimas oro transportu buvo išlaisvintas nuo pandeminių apribojimų, ir reikia nepamiršti, kad didžioji dalis krovinių oro transportu gabenama būtent keleivinių skrydžių bagažo skyriuose.
Labiau nerami yra jūra
Tikimasi, kad 2023 m. krovinių ekspedijavimo jūra vertės metinis mažėjimas bus didesnis nei krovinių ekspedijavimo oru. Numatoma, kad šiais metais sektoriaus vertė sieks 216,7 mlrd. eurų. Kaip jau minėta, mažėjimui įtakos turėjo konteinerių tarifų sumažėjimas (2023 m. sumažėjo keliais šimtais procentų) ir pasaulinės prekybos susilpnėjimas.
Be to, konteinerių tarifus mažino ne tik silpna paklausa, bet ir padidėjusi konteinerinių laivų pasiūla. Per 2021–2022 m. jūrų transporto bumą daugelis laivų savininkų užsisakė naujų laivų, kurie dabar patenka į rinką jų savininkams nepalankiu metu.
Dabartinėmis kainomis rinkos vertė sumažėjo net 50,4 proc. ir tai lėmė minėtas kainų armagedonas.
Prislopintas atoveiksmis
Visas logistikos sektorius kelia sau klausimus: Kada baigsis sulėtėjimas? Kada įvyks atsigavimas? Atrodo, kad krizė jau praeityje, o kitais metais ekonomikos augimas paspartės.
Bloga žinai yra ta, kad šis atsigavimas 2024 m. bus gana silpnas. Nors infliacija mažėja ir centriniai bankai pagaliau galės sumažinti palūkanų normas, o tai turėtų paskatinti investicijas. Be to, mažėjanti infliacija reiškia ir daugiau pinigų vartotojų piniginėse, o tai naudinga prekybai ir logistikos sektoriui. Tačiau reikia atminti, kad geopolitinė rizika akivaizdi (konfliktai Ukrainoje ir Izraelyje), o palūkanų normos ir infliacija tebėra didelės.
„Transport Intelligence“ analitikai taip pat tvirtina, kad atsargų lygis tarp Europos ir Amerikos importuotojų vis dar yra aukštas. Jų vertinimu, sandėlių atsargų išpardavimas tęsis iki 2024 m. antrojo pusmečio ir tik tada logistikos sektorius stipriau atsigaus. Tikimasi, kad pirmąjį ateinančių metų pusmetį vis dar bus palyginti nedaug naujų užsakymų. Neseniai paskelbtas pranešimas, kad „Maersk“ ketina atleisti apie 10 tūkst. darbuotojų, rodo, kad pagrindiniai rinkos dalyviai nemano, jog atsigavimas jau čia pat.
Visa tai rodo, kad galime tikėtis, nors ir nedidelio, krovinių ekspedijavimo rinkos augimo. Tikimasi, kad krovinių ekspedijavimo jūra sektorius per metus išaugs 0,4 proc. iki 217,5 mlrd. eurų.
Numatoma, kad krovinių ekspedijavimas oro transportu augs šiek tiek mažiau – vos 0,2 proc. (iki 136,3 mlrd. eurų). Taip yra todėl, kad šis sektorius daug labiau nei jūrų sektorius priklauso nuo geopolitinių konfliktų – dėl karo Ukrainoje teko keisti oro koridorius į Tolimuosius Rytus ir iš jų, o konfliktas Izraelyje šiek tiek sutrikdė skrydžių į Artimuosius Rytus rinką.
Bumo nebus
Ekonomikos pakilimo artimiausiais metais taip pat nesitikima. Tarptautinis valiutos fondas daro prielaidą, kad 2025-2028 m. pasaulio ekonomika augs vidutiniškai apie 3,1 proc. per metus. Tačiau tikimasi, kad infliacija į tikslinį lygį grįš tik 2025 m.
Panašiai ir logistikos sektoriuje atsigavimas bus daug silpnesnis, nei norėtųsi. TI analitikai apskaičiavo, kad 2023-2027 m. pasaulinė krovinių ekspedijavimo rinka augs vidutiniškai 1,5 proc. per metus. Tikimasi, kad penkerių metų laikotarpio pabaigoje ji sieks 399,1 mlrd. eurų.
Prognozuojama, kad krovinių ekspedijavimo oro transportu sektorius augs sparčiau – 1,8 proc. kasmet, palyginti su 1,2 proc. krovinių ekspedijavimo jūra sektoriumi. Žinodami 2023 ir 2024 m. prognozes, galime daryti prielaidą, kad ateinančiais metais augimas bus šiek tiek dinamiškesnis nei vidutiniškai (sieks 2-3 proc.). Tačiau tai nereiškia atšokimo, prie kurio esame įpratę po ankstesnių krizių ir nuosmukių.
Verta atkreipti dėmesį į…
Ateinančiais metais ekspedijavimo ir jūrų logistikos (kuri, nepamirškime, sudaro apie 90 proc. pasaulinės prekybos apimties) augimą galėtų stabdyti šie veiksniai:
- susirūpinimas dėl silpnesnio Kinijos ekonomikos augimo
- ir dabartinės tendencijos tęsti išlaidas paslaugoms, o ne materialinėms prekėms.
Be to, verta pažymėti, kad nuolat vyksta tiekimo grandinių reshoring, nearshoring, pertvarkymas ir naujų grandinių atsiradimas. Tai reiškia, kad sumažės ilgų ir sudėtingų maršrutų, kuriuose derinamos kelios transporto rūšys ir kurie yra finansiškai pelningi.
Kita vertus, šalies šiaurės vakaruose vykdomas milžiniškas Saudo Arabijos išmaniojo supermiesto projektas „Neom” gali paskatinti augimą. Projektas, kurį, be kita ko, vykdo DSV ir „Kuehne + Nagel”, bus įgyvendinamas artimiausiais metais, teikiant daugiamilijardinius užsakymus ekspedijavimo ir logistikos bendrovėms iš viso pasaulio.
