Sueco kanalas
2023 m. gruodį visi vėl kalba apie Sueco kanalą. Jemeno husių sukilėliai raketomis ir dronais atakavo konteinerių laivus Bab al-Mandabo sąsiauryje, todėl tokie laivų savininkai kaip „Maersk”, „Hapag-Lloyd”, MSC, „Inventor Chemical Tankers” nustojo plaukioti per Sueco kanalą.
Šis giliavandenis kanalas jūrų laivams buvo atidarytas 1869 m. lapkričio 17 d., po dešimties metų statybos. Jis jungia Viduržemio su Raudonąja jūra, kuri savo ruožtu Bab al Mandabo sąsiauriu yra sujungta su Arabijos jūra.
193 km ilgio kanalas yra greičiausias ir trumpiausias jūrų kelias, jungiantis Aziją su Europa, nes jį įveikti užtrunka vos 16 valandų. Todėl krovinys keliauja net devyniomis dienomis trumpiau, nei aplink Gerosios vilties kyšulį
Kasdien kanalu praplaukia maždaug 52 krovininiai laivai, t. y. apie 19 tūkst. laivų per metus.
Deja, kanalas turi ir trūkumų. Kanalas yra regione, kuriam būdingas didelis politinis nestabilumas
Šiuo metu nėra perspektyvios alternatyvos Sueco kanalui. Taip pat yra per daug geostrateginių klausimų, susijusių su šiauriniu jūrų keliu, kurie galėtų būti tokia alternatyva.
Panamos kanalas
Panamos kanalas, jungiantis Atlanto ir Ramųjį vandenynus, buvo atidarytas 1914 m. Šiuo 82 km ilgio vandens keliu nebereikia apiplaukti Horno kyšulio Pietų Amerikoje, dėl ko gerokai sutrumpėja jūrų kelias tarp rytinės ir vakarinės Amerikos pakrančių.
Nuo 2016 m. kanalu leidžiama plaukti dideliems konteinerių laivams. Kanalas su trimis didžiuliais šliuzais ir sudėtinga 26 m aukščio skirtumo įveikimo sistema apibūdinamas kaip inžinerijos šedevras.
Teoriškai per dieną kanalu gali praplaukti 40 krovininių laivų, t. y. apie 14 tūkst. laivų per metus. Kanalas aptarnauja beveik 6 proc. pasaulio jūrų prekybos.
Trūkumai: regionas kenčia nuo sausros, ir nors Panamos kanalas papildomas vandeniu iš netoliese esančių ežerų, dėl žemo vandens lygio nuo 2023 m. liepos šiuo keliu nuolat mažėja eismas. Šiuo metu per dieną juo gali praplaukti tik 18 laivų. Be to, šiam maršrutui kol kas nėra alternatyvų.
Lamanšo kanalas
Lamanšo kanalas jungia Šiaurės jūrą su Atlanto vandenynu. Kasdien juo praplaukia daugiau kaip 500 laivų (180 tūkst. laivų per metus), todėl kanalas yra vienas judriausių jūrų kelių pasaulyje.
Maršrutas laikomas gana saugiu, nors dėl intensyvaus eismo susidūrimų pasitaiko dažniau nei kituose maršrutuose.
Hormūzo sąsiauris
Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka, Arabijos jūra ir Indijos vandenynu rytuose.
Šis laivybos kelias yra strategiškai svarbus visam pasauliui, nes juo gabenamos pasaulinės naftos atsargos. Kasdien sąsiauriu praplaukia vidutiniškai 14 tanklaivių, t. y. daugiau kaip 5 tūkst. laivų ir 16,5-17 mln. barelių naftos per metus.
Kanalas neturi jokių alternatyvų. Be to, sąsiauris yra politiškai nestabiliame regione, kurį Iranas dažnai naudoja kaip politinio spaudimo priemonę.
Malakos sąsiauris
Singapūro sąsiauris, jungiantis Indijos vandenyną ir Pietų Kinijos jūrą, laikomas viena iš rizikingiausių laivybos kliūčių. Trys didžiausios Azijos ekonomikos – Indija, Kinija ir Japonija – yra labai priklausomos nuo šio maršruto.
Šiuo maršrutu kasdien praplaukia apie 200-250 laivų, o tai sudaro nuo 70 tūkst. iki daugiau kaip 90 tūkst. laivų per metus ir apie 40 proc. viso pasaulinio jūrų transporto.
Šiuo metu šiam maršrutui alternatyvos nėra, nors Pekinas jos desperatiškai ieško, turint omenyje, kad didžioji dalis Kinijos energijos importo vyksta per Malakos sąsiaurį. Be to, šis maršrutas laikomas itin pavojingu dėl problemų su piratais. Nors dėl karinių operacijų piratavimo mastas sumažėjo, išpuolių prieš laivus vis dar pasitaiko.
