Svarbiausia trumpai:
- Nauja tvarka nuo 2027 m. sausio 1 d. „Via Toll“ pakeis e. vinjetes, o rinkliava priklausys nuo mokamais keliais nuvažiuoto atstumo ir transporto priemonės charakteristikų.
- Lengvųjų automobilių vairuotojams niekas nesikeis. Rinkliava ir toliau bus taikoma tik nustatytų kategorijų keleivinėms ir krovininėms transporto priemonėms.
- Daugiau lėšų keliams. 2027 m. planuojama surinkti apie 110 mln. eurų, kurie bus nukreipiami į Valstybinių kelių fondą.
- Specialios įrangos pirkti nereikės. Vežėjai galės naudotis mobiliąja programėle, vienkartiniais maršruto bilietais arba suderinamais transporto priemonėse montuojamais įrenginiais.
Dabar svarbiausia pasirūpinti, kad visi, kuriems bus taikoma ši rinkliava, būtų pasiruošę. Dar šiemet bus suteikta galimybė susipažinti su „Via Toll“ programėle, iš anksto užsiregistruoti ir atlikti kitus pasirengimo veiksmus“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Pasak ministro, siekiama išvengti situacijų, kai pirmąją naujos sistemos veikimo dieną vežėjams tektų skubiai aiškintis jos veikimo principus ar susidurti su nesklandumais.
1. Kelių priežiūrai – daugiau ir stabilesnių pajamų
Vienas svarbiausių „Via Toll“ sistemos tikslų – užtikrinti tvaresnį valstybinės reikšmės kelių finansavimą. Dabartinė e. vinječių sistema grindžiama naudojimosi keliais trukme, todėl už tą patį laikotarpį sumokėję vežėjai gali nuvažiuoti labai skirtingą atstumą.
Naujoji tvarka šį principą pakeis. Rinkliavos dydis bus siejamas su faktiškai mokamais keliais nuvažiuotais kilometrais ir transporto priemonės charakteristikomis. Taip siekiama geriau atspindėti transporto priemonių naudojimosi infrastruktūra mastą.
„Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas teigia, kad toks modelis atitinka Europos Sąjungos (ES) praktiką ir sudarys sąlygas stabiliau finansuoti kelių priežiūrą bei plėtrą.
Svarbiausias „Via Toll“ sistemos atnešamas pokytis – tai teisingesnis apmokestinimo už naudojimąsi mokamais valstybinės reikšmės keliais principas, kuris atitinka gerąją Europos Sąjungos praktiką ir skatina teigiamus pokyčius transporto srityje“, – sako jis.
Anot M. Gedaminsko, „Vilnius Tech“ universiteto mokslininkų skaičiavimai rodo, kad sunkesnės ir intensyviau naudojamos transporto priemonės daro gerokai didesnį poveikį kelių dangos nusidėvėjimui. Todėl didesnis faktinio kelių naudojimo svoris apskaičiuojant rinkliavą turėtų padėti proporcingiau paskirstyti infrastruktūros išlaikymo naštą.
2027 m. iš naujos kelių rinkliavos planuojama surinkti apie 110 mln. eurų, arba maždaug 60 proc. daugiau nei šiuo metu gaunama iš e. vinječių. Šios lėšos bus nukreipiamos į Valstybinių kelių fondą ir naudojamos kelių infrastruktūros priežiūrai bei plėtrai.
Vis dėlto didesnės planuojamos pajamos savaime nereiškia, kad visi vežėjai mokės daugiau. Konkretus finansinis poveikis priklausys nuo transporto priemonės charakteristikų, jos nuvažiuojamo atstumo mokamais keliais ir taikomų tarifų.
2. Mokestis priklausys nuo nuvažiuotų kilometrų
Šiuo metu e. vinječių kaina priklauso nuo jų galiojimo laikotarpio, transporto priemonės tipo ir emisijų klasės. Tačiau sistema neatsižvelgia į tai, kiek kilometrų per įsigytos vinjetės galiojimo laiką transporto priemonė faktiškai nuvažiuoja mokamais keliais.
Nuo 2027 m. sausio 1 d. pagrindiniu apmokestinimo kriterijumi taps nuvažiuotas atstumas. Tai reiškia, kad tuo pačiu mokamų kelių tinklu besinaudojantys vežėjai mokės skirtingas sumas, priklausomai nuo realaus jų naudojimosi keliais.
Toks principas yra sąžiningesnis: daugiau važiuojantys ir intensyviau infrastruktūra besinaudojantys vežėjai mokės daugiau, o rečiau mokamais keliais važiuojantiems rinkliava bus mažesnė“, – aiškina M. Gedaminskas.
Naujoji rinkliava bus taikoma M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms. Šioms kategorijoms priklauso tam tikros keleiviams ir kroviniams vežti skirtos transporto priemonės, įskaitant autobusus, krovininius automobilius ir dalį lengvųjų komercinių transporto priemonių.
Įprastiems lengviesiems automobiliams naujoji rinkliava nebus taikoma. Taigi asmeniniais automobiliais keliaujantiems vairuotojams dėl „Via Toll“ įvedimo papildomo kelių mokesčio neatsiras.
Kartu su nauju apmokestinimo modeliu planuojama stiprinti rinkliavos kontrolę. „Via Lietuva“ duomenimis, 2027 m. mokamų kelių ruožuose kontrolės kamerų tinklą numatoma išplėsti iki 650 taškų. Tikimasi, kad tankesnis kontrolės tinklas padės tiksliau nustatyti rinkliavos mokėjimo pažeidimus ir užtikrins veiksmingesnį jos surinkimą.
3. Specializuotos įrangos įsigyti nereikės
Vienas praktiškai svarbiausių pokyčių vežėjams – galimybė pasirinkti, kaip naudotis naująja sistema. Norint mokėti kelių rinkliavą, nereikės privalomai įsigyti ar transporto priemonėje montuoti specializuotos įrangos. Numatyti keli skirtingi atsiskaitymo būdai, pritaikyti tiek pavienius reisus vykdantiems vežėjams, tiek didelius transporto parkus valdančioms bendrovėms.
Mažesni vežėjai galės naudotis mobiliesiems telefonams ir planšetėms skirta „Via Toll“ programėle. Kita galimybė – savitarnos portale įsigyti vienkartinį maršruto bilietą. Tuo metu įmonės, kurios jau naudojasi transporto priemonėse montuojamais OBU (angl. on-board unit) įrenginiais arba elektroninės kelių rinkliavos paslaugomis (EERP), galės rinktis šiuos sprendimus ir Lietuvoje.
Tačiau tam yra viena sąlyga – atitinkamų paslaugų teikėjai iki 2026 m. pabaigos turi prisijungti prie „Via Toll“ sistemos ir užtikrinti savo sprendimų suderinamumą.
Smulkesniems vežėjams ar pavienių kelionių atveju bus galima naudotis programėle ar vienkartiniu bilietu. Didesnius transporto parkus valdančioms įmonėms numatyta galimybė naudotis OBU ir EERP teikėjų siūlomais sprendimais ir paslaugomis“, – teigia M. Gedaminskas.
Tokia pasirinkimo galimybė svarbi skirtingo dydžio transporto įmonėms. Pavienius reisus vykdantiems vežėjams nereikės investuoti į papildomus įrenginius, o didesnės bendrovės galės naudotis jau turimais techniniais sprendimais, jeigu jų tiekėjai užtikrins suderinamumą.
4. Mažiau administracinio darbo ir automatizuoti mokėjimai
Diegiant „Via Toll“ daug dėmesio numatyta skirti sistemos naudojimo paprastumui. Mobilioji programėlė ir internetinis savitarnos portalas turės panašią naudotojo sąsają, todėl vežėjai galės pasirinkti jiems patogiausią būdą valdyti savo paskyrą.
Vienas iš numatytų sprendimų – automatinis transporto priemonių duomenų gavimas iš valstybės registrų. Sistema bus susieta su „Regitros“ duomenų baze. Įvedus Lietuvoje registruotos transporto priemonės valstybinį numerį, tokie duomenys kaip jos tipas, degalų rūšis ir emisijų klasė bus užpildomi automatiškai.
Tai turėtų sumažinti rankiniu būdu įvedamos informacijos kiekį ir klaidų tikimybę, ypač įmonėse, kurios valdo daug transporto priemonių.
Sistemoje užsiregistravę naudotojai galės pridėti transporto priemones, pasirinkti atsiskaitymo būdus, peržiūrėti ankstesnių kelionių duomenis ir apskaičiuotas rinkliavos sumas. Numatyta ir automatinio atsiskaitymo galimybė. Priklausomai nuo pasirinkto mokėjimo būdo, rinkliava po kelionės galės būti nuskaitoma nuo degalų kortelės, mokėjimo kortelės arba nurodytos banko sąskaitos.
Pasak „Via Lietuva“ vadovo, naujoji sistema paremta kitose Europos valstybėse išbandytu sprendimu, kuris pritaikomas Lietuvos poreikiams. Siekiama, kad vairuotojui prieš kelionę tereikėtų aktyvuoti programėlę, pasirūpinti veikiančiu OBU įrenginiu arba būti įsigijus vienkartinį maršruto bilietą.
Didžiausias pokytis kasdienėje veikloje – galimybė rinkliavos apskaičiavimą ir atsiskaitymą automatizuoti, kartu išsaugant kelionių bei mokėjimų istoriją vienoje sistemoje. Tai gali būti aktualu ir transporto įmonių administracijai, kuriai svarbu stebėti kelių rinkliavos išlaidas, jas priskirti konkrečioms transporto priemonėms ir planuoti veiklos sąnaudas.
5. Mažiau taršiems automobiliams – mažesni tarifai
Naujoji kelių rinkliavos sistema turės ne tik finansinį, bet ir aplinkosauginį tikslą. Apskaičiuojant rinkliavą bus atsižvelgiama į transporto priemonės emisijas ir kitas charakteristikas. Tai atitinka ES kryptį, pagal kurią kelių apmokestinimas vis labiau siejamas su faktiniu infrastruktūros naudojimu ir transporto priemonių poveikiu aplinkai.
M. Gedaminsko teigimu, toks principas jau taikomas įvairiose ES valstybėse, todėl Lietuva pereina prie kitose rinkose išbandyto modelio.
Toks modelis ne tik užtikrina tikslesnį rinkliavos apskaičiavimą, bet ir ilgainiui skatina transporto įmones rinktis efektyvesnes bei mažiau taršias transporto priemones, kurioms taikomi mažesni rinkliavos tarifai“, – sako jis.
Vežėjams tai reiškia, kad ilgalaikėje perspektyvoje transporto priemonės aplinkosauginės charakteristikos taps dar vienu svarbiu veiksniu vertinant jos eksploatacijos išlaidas.
Mažiau taršios transporto priemonės galės naudotis palankesniais rinkliavos tarifais, o didesnę taršą sukeliančių automobilių naudojimas mokamuose keliuose gali kainuoti daugiau.
Toks apmokestinimo principas gali turėti įtakos ir transporto parkų atnaujinimo sprendimams. Vis dėlto konkreti ekonominė nauda vežėjams priklausys nuo nustatytų tarifų, transporto priemonių naudojimo intensyvumo ir kitų eksploatacijos sąnaudų.
„Via Lietuva“ vadovas taip pat atkreipia dėmesį, kad ateityje ES sunkiojo transporto apmokestinimo taisyklės dar labiau keisis. Numatyta palaipsniui atsisakyti vinjetėmis grindžiamo modelio, pereinant prie rinkliavų, susietų su nuvažiuotu atstumu ir emisijomis.
Ką vežėjai turėtų padaryti iki sausio 1-osios?
Nors naujoji sistema pradės veikti tik 2027 m. pradžioje, pasirengimas jai numatytas dar šiemet. Vežėjams pirmiausia reikės įvertinti, kuris naudojimosi „Via Toll“ būdas geriausiai atitinka jų veiklą: mobilioji programėlė, vienkartiniai maršruto bilietai ar su sistema suderinami OBU ir EERP sprendimai.
Didesnius transporto parkus valdančioms įmonėms ypač aktualu iš anksto pasitikslinti, ar jų naudojamų elektroninės rinkliavos paslaugų teikėjai bus pasirengę dirbti su Lietuvos sistema. Tuo metu individualiems vežėjams ir mažesnėms įmonėms svarbu susipažinti su programėlės veikimu, registracijos tvarka ir atsiskaitymo galimybėmis.
Susisiekimo ministerija žada, kad galimybė atlikti šiuos pasirengimo veiksmus bus suteikta dar iki sistemos įsigaliojimo.
Naujosios sistemos diegimas žymi platesnį Lietuvos kelių finansavimo modelio pokytį. Vietoje iš anksto apmokamo naudojimosi keliais laikotarpio bus pereinama prie faktiškai nuvažiuotais kilometrais grindžiamos rinkliavos, kurios dydžiui įtakos turės ir transporto priemonės charakteristikos.
Valstybė tikisi taip surinkti daugiau lėšų keliams, o vežėjams suteikti tikslesnę ir lankstesnę atsiskaitymo sistemą. Tačiau kiek naujasis modelis pakeis konkrečių transporto įmonių išlaidas, priklausys nuo jų maršrutų, transporto parkų sudėties ir taikomų rinkliavos tarifų.
