Pagrindinis puslapis

/

logistika

/

Baltijose šalyse išbandyta lietu...

Baltijose šalyse išbandyta lietuviška skaitmeninė krovininio transporto duomenų platforma

Baltijose šalyse išbandyta lietuviška skaitmeninė krovininio transporto duomenų platforma

Vidutinis skaitymo laikas 6 minutės

Artūras Lysionok

Artūras Lysionok

Trans.INFO redaktorius

04.09.2020

Baltijose šalyse išbandyta lietuviška skaitmeninė krovininio transporto duomenų platforma

Dalyvaujant Lietuvos valstybės institucijoms sėkmingai išbandytas šįmet sukurtas krovinių vežimo automobilių keliais eCMR platformos prototipas, praneša asociacija „Infobalt“. Sistemos prototipą kūrusios įmonės teigia platformą planuojančios išplėsti, prijungdamos ir trečiąsias valstybes, o taip pat pritaikant ir kitoms transporto rūšims.

„Elektroniniai dokumentai logistikoje jau yra įprasta praktika. Tačiau daugiau nei prieš dešimtmetį Lietuvos pasirašytas Jungtinių Tautų protokolas dėl eCMR, kuriame numatyta, kad valdžios institucijos turi priimti elektroninę informaciją ar dokumentus, šiai dienai dar neįgyvendintas. Tikimės, kad praėjusią savaitę drauge su Lietuvos Valstybine mokesčių inspekcija, Muitinės departamentu ir Latvijos bei Estijos institucijomis išbandytas eCMR  prototipas padės pasiekti proveržį ir vilkikų vairuotojai kontroliuojančioms institucijoms galės teikti elektroninius, o ne popierinius dokumentus“, – teigė „Infobalt“ skaitmeninės politikos vadovė Rūta Šatrovaitė-Bulbovienė.

Tiek sistemos bandymuose dalyvavę Lietuvos institucijų, tiek logistikos verslo atstovai pabrėžė galimybę, atsisakius popierinių dokumentų, sutaupyti tiek laiko, tiek pinigų.

„Kiekvieną mėnesį tvarkome muitinės dokumentus 40 tūkst. vilkikų ir matau, kiek daug laiko ir pinigų kainuoja popierinių dokumentų spausdinimas. Vien CMR spausdinimas per mėnesį kainuoja 7 tūkst. Eur, panaši suma susidaro ir už jų saugojimą. Vietų sutaupyti yra dar daugiau, pvz. skaitmeniniai duomenys taip pat užtikrins geresnius atsiskaitymus, nes nebereikės siųsti dokumentų paštu. Todėl labai džiaugiuosi, kad „Infobalt“ parodė iniciatyvą spręsti šią problemą“, – teigė „Bunastos“ grupės vadovas Jurgis Adomavičius.

Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos kontrolės departamento atstovo Žilvino Germanavičiaus, popierinių važtaraščių atsisakymas padės patogiai dalintis duomenimis tarp šalių bei užtikrins jų vientisumą ir atsekamumą.

„VMI džiaugiasi galėdama prisidėti prie šios verslo ir mokesčių administravimo skaitmenizavimą skatinančios iniciatyvos. Prieš 4 metus, kuriant išmaniąją mokesčių administravimo sistemą, startavo elektroninių krovinių gabenimo dokumentų (važtaraščių) posistemis i.VAZ. Tai pirmas žingsnis, leidęs Lietuvos vežėjams atsisakyti popierinių važtaraščių bei perkelti savo krovinių valdymo procesus į e. erdvę, o šis tarptautinis bendradarbiavimas leis prisidėti prie tarptautinių važtaraščių skaitmeninimo idėjos plėtros“, – teigė Ž. Germanavičius.

Resursų taupymas ir administracinės naštos mažinimas

Muitinės departamento muitinės kontrolės organizavimo skyriaus vedėjas Laimis Žlabys pabrėžė, kad eCMR testas – dar vienas žingsnis į procesų, kuriuose nenaudojamas popierius, įgyvendinimą tiek versle, tiek ir prižiūrinčiose institucijose.

Anot jo, tai leistų ne tik taupyti resursus, sumažintų administracinę naštą ir išsaugoti gamtos resursus, bet dar ir sukurtų naujas galimybes panaudoti eCMR duomenų rinkmeną formuojant kitus elektroninius dokumentus, tokius kaip muitinės deklaracijos, taip pat vykdant bekontaktį gabenamų prekių identifikavimą.

„Kaip parodė eksperimentas, susiejus muitinėje naudojamą valstybinių numerių atpažinimo sistemą su eCMR platforma, tai leistų realiu laiku ir automatizuotai identifikuoti, kas gabenama transporto priemonėje jos net nestabdžius, o tik nuskaičius numerį. Toks automatizuotas duomenų apdorojimas padėtų daug tiksliau atrinkti transporto priemones, kurias reikėtų stabdyti ir tikrinti. Taip būtų kryptingiau valdoma rizika, ypač tais atvejai, kai gabenami muitinės prižiūrimi ar nelegaliai vežami kroviniai“, – sakė muitinės departamento atstovas L. Žlabys.

Lietuviška eCMR platforma

eCMR platformos prototipą kūrė Lietuvos dokumentų skaitmenizavimo ir automatizavimo sprendimų įmonė „Fitek EDI“ su Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje veikiančia logistikos įmonių grupe „Bunasta“ bei Estijos „Intepia“ ir Ukrainos „PPL33-35“. Platformos prototipas sukurtas panaudojant blockchain tipo paskirstytųjų žurnalų technologiją, kuri leidžia užtikrinti perduodamų duomenų saugumą, atsekamumą, nepakeičiamumą ir proceso skaidrumą.

Testo metu realūs kroviniai, kurių duomenys buvo suvesti į eCMR registrą, vilkikais buvo gabenami tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Lietuvoje bandymuose dalyvavo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Muitinės departamento pareigūnai, kurie pakeliui tikrino vilkiką ir jo krovinį naudodamiesi šiuo eCMR platformos prototipu.

Kaip sakė „Fitek EDI“ vadovas Rišardas Bedulskis, naudojant platformą, eCMR dokumentų informacija galima keistis ne tik tarp verslo ir kontroliuojančių institucijų, bet ir tarp kontroliuojančių institucijų skirtingose šalyse, per kurių teritorijas juda krovinys.

Elektroninė informacija apie krovinius

Kaip teigė sistemą kūrusios įmonės „Fitek EDI“ direktorius R. Bedulskis, buvo sulaukta didelio susidomėjimo šiuo eCMR projektu tiek ES, tiek tarp trečiųjų šalių. Planuojama panašius projektus pradėti su Baltarusijos, Ukrainos šalių atstovais, prijungiant jas prie „Fitek EDI“ sukurtos platformos.

Šių metų lapkričio 5 dieną Lietuvoje rengiamame Tarptautiniame transporto inovacijų forume, Baltijos ir Rytų partnerystės šalių ministrai planuoja priimti deklaraciją dėl bendradarbiavimo keičiantis elektronine krovinių vežimo informacija tarp šalių.

Taip pat yra galimybė plėsti ne tik geografinę apimtį, bet įtraukti ir kitus transporto sektorius: jūrinio, oro, geležinkelių.

„Neseniai Europoje patvirtintas Elektroninės krovininio transporto informacijos (eFTI) reglamentas, kuriuo valstybės institucijos įpareigojamos nuo 2024 metų priimti elektroninę informaciją apie krovinius, sudaro puikią aplinką tolimesnei logistikos dokumentų skaitmenizacijai. Džiaugiuosi, kad ES mastu mes esame vieni iš lyderių šioje srityje“, – pabrėžė R. Bedulskis.

 

„Infobalt” pranešimas/”Bunasta” nuotr.

Populiariausi
komentarai (0)
Pateikti
komentarai (0)