Tarptautinės prekybos laukia ne tik tiekimo grandinių pertvarkymas, bet ir sandorių dokumentavimo ir patvirtinimo sistemos reforma. Deja nėra visapusiško sprendimo, kuris veiksmingai susietų visus daugiašalių sandorių dalyvius.
Informacijos ir finansų srautas pasaulinėse tiekimo grandinėse neatitinka šiandienos realijų ir reikalauja išsamaus pertvarkymo, kad būtų pašalintos klaidos, sukčiavimo atvejai ir panaikintas darbo išteklių švaistymas, kuris sukelia siaubingas išlaidas.
Tarptautinės prekybos ekosistema apima daugybę šalių: pirkėjai, pardavėjai, bankai, draudikai, logistikos kompanijos ir kt. Tačiau suinteresuotieji subjektai neturi bendros platformos, per kurią galėtų susisiekti.
Dėl nepakankamo skaidrumo trūksta pasitikėjimo, o dėl to pakyla rizikos reitingas ir bankų nenoras skolinti. Pasaulinė prekybos finansavimo spraga – suprantama kaip sukaupta kredito suma, dėl kurios nesėkmingai kreipiasi importuotojai ir eksportuotojai – tai pagrindinė kliūtis plėtojant pasaulio prekybą ir ekonomikos augimą, turinti įtakos ypač besivystančioms šalims ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ). Azijos plėtros bankas (ADB) vertina, kad tai yra maždaug 1,5 trln. dolerių, o Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) duomenimis, iki 2025 m. ši suma gali padidėti iki 2,5 trln. dolerių. 2018 m. PPO perspėjo, kad kreditavimo įstaigos atmeta 60 proc. paraiškų dėl prekybos finansavimo, kurias pateikė mažos ir vidutinės įmonės.
Popieriniai dokumentai ir įvedami duomenys
Prekybos finansavimo procesams dar toli iki skaitmeninimo, atsižvelgiant į XXI amžiaus techninę pažangą. Duomenys dažnai įvedami rankiniu būdu, remiantis nuskaitytuose dokumentuose pateikta informacija. Remiantis Danijos bendrovės „Maersk“, kuri yra viena didžiausių konteinerių operatorių pasaulyje, informacija, krovinių gabenime iš Kenijos į Nyderlandus dalyvauja daugiau nei 100 subjektų, 30 asmenų ir jis apima 200 sąveikų. Visas logistikos procesas trunka 34 dienas, iš jų 10 dienų laukiama dokumentų. O tai yra ir taip gana trumpai, nes pasitaikančios klaidos gali sukelti vėlavimą ir operacijos gali užsitęsti kelis mėnesius.
Savo ruožtu konsultacinė bendrovė „Boston Consulting Group“ (BCG) apskaičiavo, kad vienas sandoris apima maždaug 5 000 duomenų laukų užpildymą, prie to tik 1-2 proc. kiekvieno turinio sukuria pridėtinę vertę. Tai reiškia didelį tos pačios informacijos dubliavimą skirtingomis konfigūracijomis ir milžinišką švaistymą, jau nekalbant apie netyčinių neatitikimų ir, dar blogiau, sąmoningo dokumentų klastojimo riziką.
Blockchain įves naują kokybę
Visų šių problemų sprendimas būtų blockchain technologijos naudojimas. Jam būdinga paskirstyto tinklo architektūra suteikia galimybę kiekvienai proceso šaliai, patikrinimo tikslais tiesiogiai keistis informacija apie dokumentus.
Prisiminkime: blockchain veikia „peer-to-peer“ tinkle, t. y. tokiame, kuriame susietų kompiuterių grupė kartu saugo (paskirstytame registre) ir teikia tarpusavyje duomenis. Informacija apie veiksmus yra patalpinta duomenų blokuose, o kiekviename bloke yra įrašas su laiko žyma. Blokai yra sujungti kartu chronologine tvarka, tokiu būdu sukuriant blokų grandinę.
Blockchain sandoriai vykdomi vadinamųjų išmaniųjų sutarčių pagrindu (angl. smart contracts), tai yra sutartys konvertuojamos į kompiuterio kodą. Jie veikia kaip įprastos sutartys, tik yra automatizuoti pagal formulę: jei įvyksta įvykis X, atlikite operaciją Y. Kai sistema patikrina, kad buvo įvykdyta tam tikra sutarties sąlyga, pvz., prekės pristatomos į gavėjo sandėlį, mokėjimas atliekamas automatiškai, be jokių šalių patvirtinimų. Sutartys saugomos ir pakartojamos sekančiais grandinės blokais, o tai garantuoja jų saugumą.
Vienas bendras informacijos šaltinis
Kiekvienas tinklo dalyvis (jo kompiuteris) veikia kaip atskiras mazgas, turi patikrintą tapatybę tinkle ir turi tas pačias įgaliojimus. Kiekvienas mazgas vaidina dvigubą vaidmenį: vartotojo ir serverio kitiems mazgams, taigi – gali atsisiųsti failus iš kitų mazgų o taip pat siųsti į juos failus. Todėl dokumentai gali būti tikrinti, kad būtų patvirtintas jų autentiškumas ir vientisumas. Tai įneša pasitikėjimą santykiuose tarp subjektų, kurie nepažįsta vienas kito.
Blockchain technologijos dėka rangovai bendrai valdo bendro naudojimosi paskirstytas duomenų bazes (registrus), be būtinybės pasikliauti tarpininkais jas kuriant ir atnaujinant.
Blockchain pristato visiškai naują prekybos finansavimo logistikos paradigmą – tokią, kurioje rangovai bendrai valdo bendro naudojimosi paskirstytas duomenų bazes (registrus), be būtinybės pasikliauti tarpininkais jas kuriant ir atnaujinant. Pagrindinis šios technologijos privalumas yra tas, kad yra sukuriamas vienas informacijos šaltinis, prie kurio visi dalyviai turi neribotą ir vienodą prieigą. Blockchain sandoriai yra tiesioginiai, o tai turi dvi svarbias implikacijas. Pirma, atsiskaitymas už sandorius vyksta beveik akimirksniu, o tai atlaisvina kapitalą, kurį galima greičiau reinvestuoti. Antra, pašalinama yra rizika rangovo pusėje, o tai turėtų padidinti finansavimo prieinamumą mažoms ir vidutinėms įmonėms.
Komercinis susidomėjimas blockchain sprendimu
Yra realus komercinis susidomėjimas blockchain sprendimu prekybos paslaugų srityje. Šiuo metu kelios įmonės kuria DLT (paskirstyto registro technologija) protokolus, tai yra tiesiog blockchain platformos, tokios kaip „R3 Corda“, „Hyperledger Fabric“ ar „Ethereum“, naudojant įvairias programavimo kalbas, įskaitant „Java“, „Kotlin“, „C ++“ ar „Python“.
Blockchain tiesia kelią tarpvalstybinių mokėjimų srityje, kur šiuo metu dominuoja pasaulinė SWIFT atsiskaitymo sistema. O impulsas atėjo iš azijietiško Singapūro. 2016 m. Singapūro finansų priežiūros tarnyba pradėjo vykdyti projektą „Project Ubin“ – penkių etapų blockchain naudingumo, atliekant mokėjimų atsiskaitymą, tyrimą, atliekamą bendradarbiaujant su pramone. Per daugelį metų projekte dalyvavo daugybę bankų, įskaitant: „DBS“, „HSBC“, „JPMorgan“, „Bank of America“, „Credit Suisse“, „MUFG“, „OCBC“, „Standard Chartered“, „UOB“ ir „Citi“. Projektas buvo baigtas 2020 m. liepos mėn., tačiau jau spalį sulaukė sekančios bandomosios programos – „Ubin-Plus“, apjungiančios tris finansines institucijas: „JPMorgan“ ir „DBS“ bankus bei „Temasek“ (Singapūro valstybinis turto fondas).
Neperdedant galima teigti, kad prekybos finansavimas yra netgi pavyzdinė blockchain taikymo sritis. Jos dėka visos suinteresuotos šalys įgis beprecedentį ryšio lygį, išlaikant duomenų nuosavybę ir konfidencialumo lygį, kuris yra būtinas finansinių operacijų atveju. Be to, finansų įstaigos gaus puikias audito ir „compliance“ įrankius. Tačiau velnias slypi smulkmenose. Sunkiausia bus surinkti visas potencialiai suinteresuotas šalis prie vieno stalo ir nustatyti organizacinius bei teisinius aspektus.
freepik nuotr.
