Lietuvių

Dėl brangstančio kuro transporto įmonės patirs sunkumų. Tačiau Vyriausybė padėti neketina

Vidutinis skaitymo laikas 8 minutės

Pasaulyje itin sparčiai brangstant kuro kainoms degalinėse, Lietuvos verslas prašo valdžios paramos, pavyzdžiui, sumažinant degalų akcizą. Vyriausybė sako to daryti neketinanti.

Dėl brangstančio kuro transporto įmonės patirs sunkumų. Tačiau Vyriausybė padėti neketina
degaline

Kai kurių įmonių atstovai bei analitikai sako, kad dalis šio brangimo bus perkelta į produkcijos kainas, todėl sumažės vartojimas, kris įmonių pelnas. Kiti mano, jog dalis įmonių, ypač transporto ar kelių statybos sektoriuose, gali patirti didelių sunkumų. Vežėjai sako kol kas neketinantys smarkiai branginti paslaugų, nors neatmeta, kad tai gali įvykti.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad degalų brangimas neišvengiamai didins visų prekių kainas, nes jos vienaip ar kitaip turi būti išvežiotos, bet šiuo atveju verslas visų kaštų tikrai nebegalės perkelti ant vartotojų.

„Yra pavojus, kad įmonių pelnai pradės trauktis. Šioje situacijoje išlošusiųjų tikrai nebus. Vienareikšmiškai. Verslas ir visuomenė tuos kaštus turės dalintis, bet verslas sugers didesnę jų dalį“, – sakė M. Dubnikovas.

Analitiko teigimu, sparčiai augant žaliavų kainoms, žmonės galutinio produkto nepajėgs įpirkti, todėl vartojimas Lietuvoje mažės. „Šiuo metu judame link to, kad vartotojai jau nebegalės absorbuoti kainų padidėjimo ir turės mažinti vartojimą – atsisakyti nebūtiniausių prekių“, – sakė jis.

„Per artimiausius šešis mėnesius ekonomikoje matysime turbulenciją, matysime vieną variklį – vidaus vartojimą – slopstantį, o antras, pagrindinis variklis – eksportas, tikėtina išlaikys savo tempą“, – pridūrė M. Dubnikovas.

Pasak analitiko, Rusijos sukeltas karas Ukrainoje po pandemijos dar neatsigavusias pasaulines žaliavų rinkas pasiuntė į lengvą nokdauną, todėl bus ir laimėtojų, ir pralaimėtojų.

„Kelių tiesimas, mokyklų statymas, reikia tikėtis, kad valstybinių užsakymų sutartyse yra galimybė keisti savikainos dedamąją, jei to nėra – pasipils bankrotai. Kelių statybos sektorius yra didžiulėje krizinėje situacijoje, nes čia be degalų, kartais, ne procentais, pabrango viskas: nuo bitumo iki armatūros. Tokios medžiagų savikainos niekas negalėjo prognozuoti net prieš dvi savaites“, – sakė M. Dubnikovas.

Svarbus faktorius, bet ne vienintelis

Lietuvos maisto pramonės asociacijos valdybos pirmininkas Mindaugas Snarskis sako, kad staigus degalų kainų šuolis yra svarbus faktorius kainoms, bet ne vienintelis, – brangsta dujos, elektra, pakuotės, žaliavos.

„Vien tik kuro kainos išskirti negalima. Taip, tai skausminga, maisto produktų, ypač tų, kurių santykinė kaina yra maža, logistikos dedamoji yra didelė, tai automatiškai stipriai kelia savikainą. Bet dar yra dujos, elektra, pakuotės, žaliavos, jų pokyčiai, kai kurių žaliavų nebuvimas – mes turime vienu metu labai daug iššūkių“, – sakė jis.

M. Snarskio teigimu, maisto pramonės įmonėms gali tekti ne tik didinti produkcijos kainas, bet ir keisti planus, peržiūrėti atlyginimų politiką. „Sudėtingėja situacija, tai turės įtakos kainų lygiui, kai kuriais atvejais gali tekti stabdyti plėtrą, peržiūrėti planuojamą augimą, planuotus atlyginimų didinimus“, – kalbėjo M. Snarskis.

Didelės dyzelino maržos – trumpalaikės

SEB ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad reikia būti pasiruošus nemažiems naftos kainų svyravimams. Pasak jo, staigų degalų kainos kilimą lėmė labai pabrangęs dyzelinas, nes didelė jo dalis į Europą  importuojama iš Rusijos, tačiau analitikas mano, kad didelės jo maržos yra trumpalaikės. „Orlen Lietuvos“ atstovas sako, kad milijoną tonų rusiško dyzelino greitai pakeisti kitų pasaulio regionų žaliava yra mažai tikėtina.

„Visko gali būti (…) – ir 150, ir 200 JAV dolerių už barelį. (…) Tai, ką mes matome šiandien (pirmadienį – BNS) ryte – 110 JAV dolerių net nėra labai istoriškai aukšta kaina. Prisiminkime 2008 metus, kai nafta kainavo 148 JAV dolerius – įvertinus infliaciją šios dienos kainomis būtų apie 190 JAV dolerių. Kalbant apie žaliavinę naftą, tai dar nėra rekordai“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto svarstymuose dėl kylančių degalų kainų ir galimų sprendimų teigė SEB atstovas.

T. Povilauskas įsitikinęs, kad staigų degalų kainos kilimą lėmė tai, kad labai šoktelėjo dyzelino didmeninė kaina Europoje ir Lietuvoje. Jo teigimu, tai susiję su tuo, kad 60 proc. dyzelino į ES importuojama iš Rusijos.

„Dabar vyksta dyzelino siuntų iš Artimųjų Rytų, Indijos, kitų Azijos šalių ieškojimas, o tas ieškojimas reiškia, kad reikia mokėti daugiau. Ir ką mes matome? Kad labai stipriai sušoko dyzelino perdirbimo marža ir apie 30 centų to viso šuolio, ką matėme praėjusią savaitę, atėjo iš tos maržos šuolio. Tie pinigai gali atsidurti naftos perdirbimo versle trumpuoju laikotarpiu“, – komitete kalbėjo T. Povilauskas.

Jo teigimu, išaugusios perdirbėjų maržos yra atsakas į baimes, kad „galbūt trūks dyzelino tarptautinėje rinkoje ir todėl jo kaina staigiai šoko, o naftos kaina tiek stipriai nepaaugo“. Jis prognozuoja, kad didelės maržos yra trumpalaikės: „Skirtumas atsirado trumpuoju laikotarpiu, kai produkto kaina auga daug labiau nei žaliavos“.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos naftos perdirbimo gamyklos „Orlen Lietuva“ pardavimų palaikymo vadovas Ričardas Morkvėnas sako, kad iki karo su Ukraina Europa per mėnesį importavo milijoną tonų dyzelino iš Rusijos.

„Staigiai pakeisti milijoną tonų alternatyviais tiekimais iš Indijos ar Vidurio Rytų labai sunku ir mažai tikėtina“, – komitete kalbėjo R. Morkvėnas.

Todėl, pasak jo, rusiško dyzelino srautas išliks, nes jam pakeisti reikia trijų naujų vidutinio dydžio naftos perdirbimo įmonių: „Trumpuoju laikotarpiu tai neatsiras“.

Ar Vyriausybė mažins degalų akcizus?

Finansų viceministro Gedimino Norkūno teigimu, Vyriausybė „svarsto galimybę mažinti degalų akcizus”, tačiau kol kas dar anksti ką nors anonsuoti. Pasak jo, preliminariais skaičiavimais, benzino litras galėtų atpigti 13 centų, o dyzelinas – 5 centais.

„Jeigu kalbėtume apie akcizo sumažinimą iki minimalaus ir pridėtinės vertės mokesčio sumažinimą tiek, kiek tai yra įmanoma, tai kalbėtume apie benzino atpigimą turbūt 13 centų, o dyzeliniai degalai atpigtų 5 centais, – komitete pranešė G. Norkūnas.

Komiteto vadovui Mykolui Majauskui perklausus, ar PVM sumažinimas reiškia mažesnes jo pajamas dėl to, kad būtų sumažintas akcizas, finansų viceministras tai patvirtino.

„Tačiau ne tik mokestiniai elementai sudaro kainos dedamąją, faktinė kaina degalinėje priklausytų nuo nemokestinių veiksnių – maržos, paklausos, didžiąja dalimi žaliavinės produkcijos kainos“, – pridūrė viceministras.

G. Norkūnas pabrėžė, kad Europos Komisija (EK) šiuo metu neleidžia mažinti PVM degalams, bet jau svarsto šį klausimą.

„Tol, kol nėra EK sprendimo, valstybės narės savarankiškas sprendimas sumažinti PVM pažeidžiant direktyvą gali sąlygoti sankcijas“, – Seimo nariams tvirtino G. Norkūnas.

Finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės teigimu, jeigu ES matytų galimybę koreguoti PVM degalams, Lietuva irgi svarstytų tokį variantą. Tačiau ji sako, kad rinkos dalyviams galima būtų taikyti ir tiesioginį kompensavimą, tačiau sumažinus PVM biudžetas netektų daugiau įplaukų.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas suabejojo, ar mažindama akcizus valstybė nepadidins perdirbėjų ar prekybininkų maržų, kurios yra perteklinės.

„Mano nuomone, (degalų – red.) rinka nėra efektyvi nei didmeninėje, nei mažmeninė prekyboje. Bazinė kuro kaina tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje yra beveik vienoda, o maržos didesnės Lietuvoje“, – teigė ministras.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė pabrėžė, kad tai turi aiškintis Konkurencijos taryba, nes dyzelino ir benzino kainų valstybė nereguliuoja, todėl nei VERT, nei ministerija komercinės informacijos negali gauti: „Pasižiūrėti, ar nėra kartelinių susitarimų, pamatyti kainų struktūrą“.

Ekonomikos gelbėjimas

Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas ir degalinių tinklo „Stateta“ vadovas Karolis Stasiukynas sako, kad sumažinus akcizą ar net biopriedų dalies maišymo į kurą reikalavimus, būtų „išgelbėta ekonomika“.

„Tie, kurie atlieka vidaus pervežimus, stato automobilius į kiemą, nebevažiuoja, nes nuostolius patiria. Dėl žmonių (…) – jie nebeperka degalų. Prarandame milijonus nieko nedarydami. Turime konkuruoti su Lenkija ir išlaikyti tą lygį“, – teigė jis.

K. Stasiukynas, be kita ko, pabrėžė, kad valstybės biudžetas nesurenka apie 10 mln. Eur pajamų per mėnesį dėl to, kad kuro nesipila tranzitinis transportas.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas įsitikinęs, kad Lietuvos mažmeninė degalų prekybos rinka yra konkurencinga, nes veikia daug degalinių.

„Pati konkurencija sureguliuoja visus bandymus uždirbti viršpelnius ar kažkur kažką pasiimti daugiau, negu priklauso rinkos sąlygomis. Tai ta konkurencinga rinka ir užtiktina, kad nenusės pas tarpininkus ar mažmenine prekyba degalais užsiimantys nepiktnaudžiaus ir nepasiims viršpelnių“, – tvirtino jis.

Tuo metu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius teigė, kad sumažinus akcizą degalams reikia su degalinėmis pasirašyti susitarimą, kad visa nauda atitektų gyventojams, o ne degalų pardavėjams.

Tačiau jis taip pat prisiminė, jog žlugo 2015 metų valstybės susitarimas su prekybininkais, kad įvedus eurą kur į laiką nebus didinamos kainos: „Bet susitarimas baigėsi ir buvo nušuoliuota į kainų didinimą“.

Populiariausi
komentarai
0 komentarai
Naudotojas pašalintas
Populiariausi