Lietuvos gamintojai savo produktus pradėjo gabenti per kaimynines šalis. Kiti sustabdė eksportą

Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“ savo produkciją į Ukrainą pradėjo gabenti per Latviją ir Rusiją, tuo metu fosforo trąšų gamintoja „Lifosa“ ir naftos perdirbėja „Orlen Lietuva“ eksportą laikinai sustabdė, kol bus įvertinti padidėję kaštai bei kitos rizikos.

Lietuvos gamintojai savo produktus pradėjo gabenti per kaimynines šalis. Kiti sustabdė eksportą

„Achema“, produkciją į Ukrainą nukreipusi per Latviją ir Rusiją, skaičiuoja, kad dėl to papildomi įmonės kaštai gali siekti 1–5 mln. Eur per metus. Bendrovės atstovė teigia, kad papildomos išlaidos susijusios su padidėjusiais transportavimo kaštais.

„Vežant geležinkeliu į Ukrainą tranzitu per Latviją ir Rusiją, pervežimo kaštai yra nuo 22 iki 35 eurų tonai didesni nei vežant per Baltarusiją – įvertinus mūsų vidutiniškai per metus parduodamus kiekius, nuo 50 iki 141 tūkst. tonų, papildomi geležinkelių kaštai yra nuo 1,1 mln. iki 4,9 mln. eurų per metus (…) Kas, be jokios abejonės, išaugino logistikos kaštus bei padidino finansinę naštą mums ir mūsų klientams“, – teigė „Achemos“ atstovė Jolita Macelytė.

Minskas nuo vasario 7-osios neįleidžia traukinių iš Lietuvos stočių, tranzitu per Baltarusiją vežančių mineralines bei chemines trąšas ir naftos produktus. Iki tol beveik visą produkciją į Ukrainą „Achema“ veždavo būtent per šios valstybės teritoriją.

„Ukraina „Achemai“ yra strategiškai svarbi azotinių trąšų rinka, pastaruosius 5 metus mes į Ukrainos rinką parduodavome nuo 50 iki 141 tūkst. tonų per metus azotinių trąšų, o pajamos sudarė nuo 8 mln. iki 29 mln. eurų. Faktiškai visos trąšos buvo pristatomos geležinkeliais į šiaurinę Ukrainos dalį, kuri optimaliai pasiekiama tranzitu per Baltarusiją“, – sakė J. Macelytė.

Naftos perdirbėjos „Orlen Lietuvos“ atstovė BNS sakė, kad įmonė kol kas sustabdė produkcijos eksportą į Ukrainą, o galimybės šiai rinkai skirtus krovinius gabenti per Lenkiją, panaudojant įmonės valdomą Mockavos terminalą, vis dar vertinamos, sprendimai nepriimti.

„Kol kas nieko negabenama, vyksta pokalbiai su klientais Ukrainoje. Atsiranda daugybė sąlygų, du papildomi terminalai, muitinė. Vyksta derinimas, klientams irgi turi būti patogu, ne tik mums. Anksčiausias laikas, kada galėsime kalbėti apie pasikeitimus, bus kovas. Tokia naujausia informacija“, – sakė „Orlen Lietuvos“ atstovė spaudai Kristina Gendvilė.

Anot jos, be Lenkijos, buvo vertinamas ir naujas maršrutas per Latviją, tačiau ši kryptis neatrodo tokia patraukli.

„Buvo svarstyta ir Latvija, bet ji mažiau išbandyta, maža tikimybė, kad kroviniai važiuos per ten. Labiau žiūrima į Mockavą“, – sakė ji.

Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovė „Lifosa“ teigia kol kas neapsisprendusi, kokiu keliu galėtų eksportuoti apie 150 tūkst. tonų trąšų, per metus gabenamų į Ukrainą.

„Situacija nuo vasario 7 dienos nepasikeitė – tranzitas per Baltarusiją nevyksta, o kokiomis galėtų vykti – tebesvarstome“, – BNS sakė „Lifosos“ vadovas Rimantas Proscevičius.

Anksčiau jis yra teigęs, kad gabenant per Latviją viena produkcijos tona vidutiniškai pabrangtų apie 20 eurų, per Lenkiją – apie 40 eurų. Trąšas gabenant automobiliais eksportas pabrangtų apie 80-90 eurų už toną.

Minskas draudimą paskelbė reaguodamas į tai, kad Lietuva nuo vasario 1-osios sustabdė kalio trąšų gamintojos ir eksportuotojos „Belaruskalij“ tranzitą. Taip Lietuva įgyvendino pernai gruodžio 8-ąją įsigaliojusias JAV sankcijas šiai bendrovei.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Populiariausi
komentarai
0 komentarai
Naudotojas pašalintas
Populiariausi