„Mūsų mintys dabar turi būti sukoncentruotos į jūros pusę, į Klaipėdos uosto galimybę būti vadinamuoju „hubu”, vystyti veiklas, kurios kuria pridėtinę vertę. Bet tai labai ilgas procesas”, – „Vakarų ekspresui” sakė A. Latakas.
„Mano manymu, Klaipėdos uostas tikrai neturi prarasti galimybės surinkti vėjo jėgaines, jas aptarnauti ir būti įtrauktas į vėjo jėgainių projektą jau vien dėl to, kad tame procese dalyvautų labai daug žmonių”, – teigė uosto vadovas.
Pasak jo, trąšų ir kitų tranzitinių krovinių, kurie menksta, kiekis sudaro gana didelę Klaipėdos uosto krovinių dalį. Dėl to bus ir mažesnis finansinis rezultatas, ir mažiau žmonių turės darbo.
„Krovinių kiekis uoste užauga per labai ilgą laiką. (…) Gal svarbiau yra ne pati prarasta krovinio tona, bet prarastas įdirbis. Jo labai gaila. O įdirbis naujiems kroviniams irgi turės būti toks pats ilgas kaip ir dar turimiems kroviniams iš Rytų pusės. Stebima tendencija – tranzitinių krovinių iš Rytų mažėja“, – teigė A. Latakas.
Jis „Vakarų ekspresui“ nekomentavo šios savaitės Vyriausybės sprendimo nutraukti sutartį tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos trąšų milžinės „Belaruskalij“, nes ji neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
„Kad galėčiau išsamiau komentuoti situaciją, pirmiausia turėčiau pamatyti Vyriausybės nutarimą. Mes turėtume įvertinti, ar jis yra nukreiptas tik į „Lietuvos geležinkelių” ir trąšų gamyklos sutartį, ar nuspręsta, kad trąšos apskritai turi nevažiuoti. Viena aišku, jeigu trąšos neatvažiuos iki uosto, jų uoste ir nebus”, – dienraščiui teigė A. Latakas, pabrėžęs, kad Baltarusijos kalio trąšų tranzito nutrūkimui rengėsi jau pernai lapkričio pabaigoje – parengti A ir B planai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.