Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

Transporto naujienų portalai informuoja apie nerimą keliančius policijos veiksmus Vakarų šalyse. Tariamai nuobaudas gauna ne tik pagauti nusižengimo vietoje vairuotojai, bet ir tie, kurie negalėjo įrodyti dokumentais, kad poilsis per ankstesnes 28 dienas nebuvo daromas kabinoje. Ar yra teisės aktai suteikiantys pareigūnams tokius įgaliojimus?

Kai kuriose Europos Sąjungos Vakarų šalyse draudimas atlikti 45 valandų poilsį kabinoje jau vykdomas tam tikrą laiką. 2014 m. Belgija įvedė naują teisės aktą. Jos pavyzdžiu pasekė ir kitos šalys: Prancūzija, Vokietija ir Olandija. Šių metų balandį italai taip pat paskelbė su tuo susijusį aplinkraštį, o Ispanijoje panašus draudimas bus įvestas nuo sekančių metų.

Tačiau tiesa yra tokia, kad draudimas galioja visoje Europos Sąjungoje. 2017 m. gruodžio 20 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teisme šuo klausimu buvo priimtas sprendimas. Teisingumo Teismas paaiškino, kaip Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 turėtų būti aiškinamas. Tuo pačiu jis patvirtino Vakarų šalių taikomų sankcijų dėl tokių pažeidimų teisėtumą.

Baudos už 28 ankstesnes dienas?

Transporto srities žiniasklaida vis dažniau praneša apie atvejus, kai vairuotojai privalėjo patvirtinti, kad 45 valandų poilsis nebuvo daromas kabinoje net per ankstesnes 28 dienas. Tokie patikrinimai vyksta tarp kitko Belgijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.

Ar kontrolės tarnybos šiose šalyse tikrai turi tokią teisę? Ar vairuotojas turi išsaugoti kabinoje sąskaitas, už apsistojimą viešbutyje?

– Nėra jokių teisės aktų leidžiančių reikalauti bent kokio dokumento, patvirtinančio vietą, kurioje vairuotojas galėjo ilsėtis. Be to, ne kiekvienas 45 valandų sustojimas yra ir reguliariu poilsiu – paaiškina Mariušas Hendzelis iš įsikūrusios Lenkijoje ITD-PIP Transporto kontoros.

Ekspertas lygina informaciją apie 28 ankstesnių dienų kontrolę su pateiktais melagingais pranešimais, kad, atsižvelgiant į pakeitimus dėl nakties laiko, turėtų būti vežiojamos su savimi ištraukos iš taisyklių arba įdarbinimo sąlygų, kuriose turi būti nurodyta nakties laiko apibrėžtis.

– Vairuotojai neturi grįžti namo, o automobiliai ilgą laiką gali stovėti užsienyje. Vairuotojas tikrai neturėtų praleisti šio poilsio transporto priemonėje, tačiau nėra nustatyta, kur jis turėtų būti, jei jis iš tikrųjų turi ilsėtis už transporto priemonės ribų, – pabrėžia Mariušas Handzelis.

Viešbutis nėra vienintelis pasirinkimas

Pasak ITD-PIP eksperto, vairuotojas, pavyzdžiui, gali naudotis tarnybiniais apgyvendinimo kambariais, kuriuos teikia užsienio rangovai.

– Be to, kai kurie vairuotojai turi savo namus užsienyje arba naudojasi privačiomis turistų apgyvendinimo vietomis. Visa tai atitinka įstatymus, o vairuotojas neturi techninės galimybės įrodyti, kur ir kokiomis sąlygomis jis ilsėjosi, – nebent pats sau išrašo sąskaitą, – aiškina jis.

Ekspertas, išnagrinėjęs visas kontrolės taisykles, teigia, kad tai inspektorius turi patikimai ir dokumentais įrodyti, kad vairuotojas neteisingai atliko reguliarų poilsį.

– Jis taip pat turėtų įrodyti, kad 45 valandų sustojimas yra reguliarus poilsis pagal Reglamento Nr. 561/2006 apibrėžimą, o ne, pavyzdžiui, sutrumpintu 31 valandų poilsiu ir sutrumpintu pradelstu 14 valandų poilsiu, kuris turėtų būti atliktas prieš tris savaites. 45 valandos stovėjimo laikas ne visada yra lygiavertis su reguliariu poilsiu, o tik tokiu atveju sankcionuojama pati poilsio vieta, – sako Hendzelis.

Ar galima įrodyti su poilsiu susijusį pažeidimą?

ITD-PIP kontoros ekspertas, bendradarbiaujantis su Vokietijos ir Prancūzijos kontoromis, pripažįsta, kad šiose šalyse vyksta pažeidimų nagrinėjimo procedūros, kurios taip pat yra susiję su poilsio taisyklėmis.

– Tačiau tai yra situacijos, susijusios su kitais įvykiais, tokiais kaip pranešimai apie automobilio/puspriekabės vagystę ar sugadinimus automobilių stovėjimo aikštelėje. Tokiose situacijose paaiškėja, kad vienoje vietoje automobilis stovi 3-4 dienas, o pats vairuotojas susisiekia su policija dėl to, kad prarado dokumentus ar nori pranešti apie žalą. Išsamios procedūros metu paaiškėja, kad jis reguliariai ilsisi automobilių stovėjimo aikštelėje, be to, jis netinkamai vykdo kabotažinio transporto operacijas ir situacija tampa nepalanki vežėjui, kuris tiesiog blogai organizuoja savo transportus, – sako jis.

Pasak Mariušo Hendzlio, labai sunku įrodyti, be aiškaus vairuotojo liudijimo, kad jis netinkamai praleido poilsį kabinoje.

– Apie tai, kad vairuotojas praleido naktį viešbutyje nebyloja nei faktas, kad kortelę buvo išimta ar palikta tachografe, ar ar viešbučio sąskaita. Pavieniai, iki galo neapibrėžti žiniasklaidoje aprašyti atvejai, neturėtų būti laikomi privaloma taisykle ir tikrumu, nes dabartinė praktika/dabartiniai veiksmai jokiu būdu to nepatvirtina, – pridūrė ekspertas.

Mariušas Hendzelis atkreipia dėmesį į tikslias taisykles, taikomas reguliariam ir sutrumpintam savaitės poilsiui (skaičius, jų atlikimo tvarka – reguliarus – sutrumpintas), tokių poilsių dokumentavimo būdas (rankiniai įrašai, pažymos dėl laisvų dienų), galimybė nutolti nuo transporto priemonės asmeniniais tikslais ir rankinis įvedimas po grįžimo, bet tik pradedant darbą po viso poilsio, o ne jam trunkant.

– Yra keletas elementų, kurie turėtų būti žinomi ir gerai suprantami, kad nebūtų baiminasi susitikti su BAG pareigūnu arba Prancūzijos žandarmerija. Nėra poilsio vietos dokumentacijos reikalavimų, jokios prievolės, kad transporto priemonės kiekvieną savaitę grįžtų į bazę techniniai priežiūrai ar prievolės grįžti į gyvenamąją vietą – aiškina Mariušas Hendzelis.

Tuo pačiu metu jis pabrėžia, kad vairuotojai gyvena įvairiose vietose, dažnai toli nuo gyvenamosios vietos, o dirbtinis įsakymas, kad jie turi miegoti namuose kas savaitę arba kas dvi yra nerealiai įvykdyti.

– Sprendimą apie tai priima vairuotojas, žinoma, sutarus su vežėju. Jei tik dvi šalys įvykdys nustatytus minimalius reikalavimus (reguliarų poilsį, kas 2-3 savaites) už transporto priemonės ribų, tai visa kita (vieta, išlaidos ir kompanija poilsio vietoje) yra privatus vairuotojo reikalas. Joks policininkas ar inspektorius neturi teisės vairuotojui įsakyti, kaip jis turi praleisti savo laisvą laiką, – aiškina jis.

Nuobaudos už savaitės poilsį kabinoje

Prisiminkime, kokios bausmės gresia vairuotojui už 45 valandų poilsį kabinoje.

Belgai už naktį sunkvežimyje baudžia nuo 2014 m. birželio mėn. Nuobauda už draudimo pažeidimą yra 1,8 tūkst. Eur.

Prancūzijoje nuobaudos suma už 45 valandų poilsį kabinoje pasiekia net 30 tūkst. Eur, tačiau vidutinis nuobaudos dydis yra apie 2,3 tūkst. Eur. Šis pažeidimas baudžiamas nuo 2014 m. liepos mėn.

Vokiečiai įvedė draudimą 2017 m. gegužės 25 d. Draudimo pažeidimo atveju tiek vairuotojas, tiek vežėjas atitinkamai moka 500 ir 1,5 tūkst. Eur.

Italijos teisės aktuose numatytos baudos nuo 425 iki 1701 Eur. Be to, vairuotojas negali vėl pradėti važiavimo, kol pertrauka nebus tinkamai atlikta

Didžiojoje Britanijoje baudos skiriamos tik vairuotojams, kurie praleidžia savaitės pertrauką sunkvežimyje stovinčiame draudžiamose vietoje. Ten nuobauda už šį pažeidimą yra 300 svarų (340 Eur).

Trans.INFO skaitytojo nuotr.

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros