„DPD Lietuva“ trigubai padidino alternatyvius degalus naudojančių vilkikų skaičių

Vilkikų skaičius išaugo tris kartus

„DPD Lietuva“ plečia atsinaujinančiu dyzelinu HVO varomų vilkikų naudojimą savo siuntų pervežimo tinkle. Per metus tokių transporto priemonių skaičius padidėjo tris kartus – nuo 3 iki 9, o kitąmet bendrovė planuoja turėti 12 HVO naudojančių vilkikų.

Nuo šio kuro naudojimo pradžios vilkikai jau įveikė 278 tūkst. kilometrų. Bendrovės skaičiavimais, įprastą dyzeliną pakeitus atsinaujinančiu kuru pavyko išvengti 225 tonų CO2 emisijų.

Šis rezultatas apskaičiuotas remiantis GLEC ir ISO 14083 metodika, taikoma transporto ir logistikos veiklos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms vertinti.

HVO pranašumas tas, kad norint pradėti naudoti šį kurą nebūtina įsigyti naujos transporto priemonės. EN 15940 standartą atitinkantis atsinaujinantis dyzelinas gali būti naudojamas esamuose, tam pritaikytuose dyzeliniuose varikliuose.

Vis dėlto jo tinkamumas priklauso nuo konkretaus transporto priemonės modelio ir gamintojo patvirtinimo. Tokia galimybė nurodoma techninėje dokumentacijoje, o transporto priemonės gali būti pažymėtos XtL ženklu.

HVO nelaikome galutiniu visų sunkiojo transporto problemų sprendimu. Miestų logistikoje kryptis aiški – transporto elektrifikacija, tačiau sunkiajame transporte elektrinių vilkikų diegimą kol kas riboja jų kaina, infrastruktūra, transporto priemonių masė ir įveikiamas atstumas. HVO leidžia emisijas mažinti jau dabar, nes šį kurą galime naudoti tam pritaikytuose esamuose vilkikuose“, – sako „DPD Lietuva“ tvarumo vadovė Jurgita Čestauskaitė.

Atsinaujinantis dyzelinas gaminamas ir iš atliekų

HVO (angl. Hydrotreated Vegetable Oil) – hidrinimo būdu iš atsinaujinančių žaliavų gaminamas dyzelinas, kurio savybės leidžia jį naudoti tam pritaikytuose įprastuose dyzeliniuose varikliuose.

„DPD Lietuva“ naudoja bendrovės „Neste“ gaminamą kurą „Neste MY Renewable Diesel“. Jo gamybai naudojamos įvairios atsinaujinančios žaliavos, įskaitant panaudotą kepimo aliejų, gyvūninės kilmės riebalų atliekas bei augalinių aliejų perdirbimo likučius.

Bendrovė nurodo, kad rinkdamasi HVO tiekėjus atsižvelgia į žaliavų kilmę ir tvarumo reikalavimus. Pirmenybė teikiama kurui, atitinkančiam pripažintas tvarumo sertifikavimo sistemas, o žaliavų požiūriu – atliekoms ir gamybos likučiams.

„Neste“ duomenimis, 2025 metais atliekos ir likučiai sudarė 95 proc. visų bendrovės pasauliniu mastu naudotų atsinaujinančių žaliavų.

Tačiau ši dalis nėra tapati konkrečiai Lietuvoje naudojamo kuro sudėčiai. Gamintojas pažymi, kad žaliavų derinys gali skirtis priklausomai nuo regiono, jų prieinamumo ir rinkos reikalavimų.

HVO naudojimo klimato nauda vertinama per visą degalų gyvavimo ciklą, o ne vien pagal emisijas iš išmetimo vamzdžio. Degdamas šis kuras taip pat išskiria CO2, tačiau jo gamybai naudojamos atsinaujinančios žaliavos gali reikšmingai sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su iškastiniu dyzelinu.

Mažesnės emisijos kainuoja papildomai

Nors HVO leidžia mažinti apskaičiuojamas transporto emisijas nekeičiant viso transporto priemonių parko, ekonominiu požiūriu toks sprendimas kol kas nėra lygiavertis įprastam dyzelinui.

„DPD Lietuva“ duomenimis, pirmieji trys HVO naudoję vilkikai kartu per mėnesį nuvažiuodavo apie 30 tūkst. kilometrų ir sunaudodavo maždaug 8,7 tūkst. litrų atsinaujinančio dyzelino.

Plečiant šio kuro naudojimą auga ir jo įsigijimo išlaidos.

Bendrovė skaičiuoja, kad nuo 2026 metų pradžios dėl HVO pasirinkimo kurui papildomai išleido apie 20 tūkst. eurų.

Tai rodo vieną svarbiausių alternatyvių degalų diegimo sunkiajame transporte iššūkių: nors technologiniu požiūriu pereiti prie HVO gali būti gana paprasta, didesnė kuro kaina didina vežimo sąnaudas.

Transporto ir logistikos sektoriuje, kuriame degalai sudaro reikšmingą veiklos išlaidų dalį, tokie kainų skirtumai gali turėti įtakos bendrovių sprendimams plėsti alternatyvių degalų naudojimą.

Vis dėlto „DPD Lietuva“ renkasi didinti HVO naudojimą, vertindama jį kaip galimybę mažinti transporto poveikį klimatui jau dabar.

Elektrinių vilkikų alternatyva pereinamuoju laikotarpiu

HVO naudojimo plėtra yra platesnės „DPD Lietuva“ ir tarptautinės „Geopost“ grupės klimato strategijos dalis.

Grupė yra įsipareigojusi iki 2040 metų pasiekti nulinį grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų balansą, vadovaudamasi moksliškai pagrįstais klimato tikslais.

Sunkiojo transporto pertvarka išlieka vienu sudėtingiausių logistikos sektoriaus uždavinių. Nors miestų siuntų pristatymo maršrutuose elektrinės transporto priemonės gali būti praktiškas sprendimas, tolimiesiems pervežimams skirtų elektrinių vilkikų naudojimas susiduria su papildomais apribojimais.

Jų įsigijimo kaina, transporto priemonių masė, įveikiamas atstumas ir didelės galios įkrovimo infrastruktūros prieinamumas lemia, kad ne visiems vežimo maršrutams elektrifikacija šiuo metu yra vienodai patraukli.

Todėl atsinaujinantis dyzelinas bendrovei tampa tarpiniu sprendimu mažinant emisijas, kol plečiamos galimybės naudoti elektra varomą sunkųjį transportą.

Tarptautiniu mastu HVO „Geopost“ grupėje jau naudojamas gerokai plačiau. Bendrovės pateiktais duomenimis, Jungtinėje Karalystėje šiuo kuru varomi 95 proc. „DPD UK“ sunkiojo transporto priemonių.

Lietuvoje plėtros tempas skiriasi, nes dauguma siuntų pervežimui naudojamų vilkikų priklauso ne pačiai bendrovei, o jos transporto partneriams.

Dėl šios priežasties perėjimas prie alternatyvių degalų priklauso ir nuo vežėjų pasirengimo, transporto priemonių techninių galimybių bei ekonominių sąlygų.

2027 metais – 12 vilkikų, daugiau dėmesio Klaipėdos regionui

Artimiausiu metu „DPD Lietuva“ ketina toliau didinti HVO naudojančių vilkikų skaičių. 2027 metais bendrovės siuntų pervežimo tinkle planuojama turėti 12 tokių transporto priemonių.

Naujų maršrutų plėtra pirmiausia bus orientuota į Klaipėdą ir platesnį Žemaitijos regioną.

Bendrovė pabrėžia, kad tolesni sprendimai priklausys ne tik nuo iškeltų aplinkosauginių tikslų, bet ir nuo realių veiklos rezultatų, kuro prieinamumo bei vežimo partnerių pasirengimo.

Mums svarbu, kad plėtra būtų ne vien deklaruojama, o matuojama realiais rezultatais – kiek kilometrų nuvažiuojame naudodami alternatyvų kurą ir kiek emisijų taip išvengiame“, – sako J. Čestauskaitė.

Nors bendrovės pateiktoje citatoje minimi aštuoni vilkikai, naujausiuose jos duomenyse nurodoma, kad HVO naudojančių transporto priemonių skaičius jau pasiekė devynias.

Iki 2027 metų planuojamas parko padidinimas iki 12 vilkikų reikštų keturis kartus didesnį jų skaičių, palyginti su pradiniu etapu.

Vis dėlto tolesnei HVO plėtrai svarbūs išlieka keli veiksniai: alternatyvaus kuro kainų skirtumas, jo tiekimo galimybės ir transporto partnerių pasirengimas naudoti šiuos degalus.

„DPD Lietuva“ patirtis rodo, kad sunkiojo transporto emisijas galima mažinti ir nekeičiant viso vilkikų parko. Tačiau tokio sprendimo mastą ilgainiui lems ne tik klimato tikslai, bet ir ekonominis jo patrauklumas vežėjams.