Siuntų iš Kinijos sumažėjo: naujas mokestis gali dar labiau mažinti srautus

Muitinės statistikoje – itin staigus siuntų sumažėjimas

2026 m. liepos 1 d. ES pradėjo taikyti laikiną 3 eurų muitą mažos vertės, iki 150 eurų, siuntoms iš trečiųjų šalių. Mokestis skaičiuojamas ne už visą siuntą, o už kiekvieną joje esančią skirtingą prekių kategoriją. Jis taikomas papildomai prie įprasto pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Naujų taisyklių poveikis itin ryškus Lietuvos muitinės statistikoje. Birželį Lietuvoje buvo deklaruota daugiau nei 262 tūkst. mažos vertės siuntų iš Kinijos, liepą jų skaičius sumažėjo iki 7,2 tūkst., rugpjūtį – vos iki 765, o rugsėjį – iki 651.

Taigi rugsėjį Lietuvoje deklaruotų mažos vertės siuntų iš Kinijos buvo beveik 99,8 proc. mažiau nei birželį. Vis dėlto šie duomenys neparodo viso iš Kinijos kilusių prekių srauto, nes dalis jų į Lietuvą patenka per kitose ES valstybėse veikiančius logistikos centrus.

Tuo metu „DPD Lietuva“ fiksuojamas maždaug 70 proc. metinis siuntų sumažėjimas rodo, kad pokyčiai juntami ir pristatymo bendrovių veikloje. Tačiau šie rodikliai apima skirtingus siuntų srautus, todėl jų tiesiogiai lyginti negalima.

Nuo lapkričio siuntoms bus taikomas dar vienas mokestis

Nuo lapkričio 1 d. prie jau galiojančio muito prisidės 2 eurų tvarkymo rinkliava už prekes, į ES importuojamas vykdant nuotolinę prekybą. Šis mokestis bus atskiras nuo muito ir PVM. Naujosios rinkliavos tikslas – padengti augančias muitinių išlaidas, susijusias su elektroninės prekybos siuntų deklaravimu, tikrinimu ir priežiūra.

Europos Komisijos duomenimis, 2025 m. į ES buvo importuota 5,9 mlrd. mažos vertės internetu įsigytų prekių. Daugiau kaip 90 proc. elektroninės prekybos siuntų atkeliavo iš Kinijos. Toks srautas didina muitinių administracinį krūvį, o kartu kelia klausimų dėl importuojamų prekių saugos, sąžiningos konkurencijos ir tinkamo mokesčių surinkimo.

Įsigaliojus naujajai rinkliavai, prekių importo išlaidos dar padidės. Pavyzdžiui, už vieną 5 eurus kainuojančią prekę, kuriai taikomas 3 eurų muitas ir 2 eurų tvarkymo rinkliava, papildomi mokesčiai sieks 5 eurus. Taigi bendra suma padidėtų iki 10 eurų, neskaičiuojant PVM ir galimų pristatymo išlaidų.

Jeigu vienoje siuntoje yra trijų skirtingų kategorijų prekės, vien laikinasis muitas sudaro 9 eurus. Prie jo papildomai prisideda tvarkymo rinkliava, kurios galutinė suma priklauso nuo apmokestinamų prekių skaičiaus.

ES Taryba aiškina, kad 3 eurų muitas apskaičiuojamas pagal prekių kategorijas, o naujoji 2 eurų rinkliava – už prekę. Todėl bendra mokesčių suma gali skirtis priklausomai nuo siuntos sudėties.

Svarbu ir tai, kad ES naujuosius importo mokesčius pirmiausia sieja su verslo subjektais, o ne tiesiogiai su vartotojais. Vis dėlto prekybininkai gali juos įtraukti į parduodamų prekių kainas, todėl galutinės pirkėjų išlaidos gali išaugti.

„DPD Lietuva“ prognozuoja dar penktadaliu mažesnį srautą

Siuntų pristatymo bendrovė mano, kad naujoji rinkliava gali turėti papildomą poveikį iš Kinijos siunčiamų prekių kiekiui. Ypač jautrūs kainų pokyčiams gali būti pirkėjai, užsakantys nedidelės vertės prekes iš tokių platformų kaip „Temu“, „AliExpress“ ar „Shein“.

Matome, kad net ir pirmasis, 3 eurų, muitas turėjo labai reikšmingą poveikį siuntų srautams. Prisidėjus dar 2 eurų tvarkymo mokesčiui, prognozuojame, kad siuntų iš Kinijos skaičius gali sumažėti papildomai apie 20 procentų. Tai reikštų, kad srautas sudarytų maždaug ketvirtadalį pernykščio. Ypač ryškų poveikį galime pamatyti artėjant kalėdiniam apsipirkimo sezonui. Šiemet nesitikime, kad siuntų iš Kinijos srautai sugrįš į ankstesnį lygį“, – sako „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila.

Bendrovės vertinimu, papildomi mokesčiai labiausiai paveiks pavienius nedidelės vertės pirkinius. Kai muito ir tvarkymo rinkliavos suma prilygsta pačios prekės kainai ar ją viršija, apsipirkimas užsienio platformoje gali prarasti ekonominį patrauklumą.

Jei prognozės pasitvirtins, siuntų iš Kinijos srautas gali tesiekti maždaug ketvirtadalį pernykščio lygio. Tačiau tai kol kas tik bendrovės vertinimas, o ne jau užfiksuotas papildomo mokesčio poveikis. Be to, mažėjantis tiesioginių siuntų skaičius nebūtinai reiškia tokio pat masto Kinijoje pagamintų prekių paklausos kritimą. Dalį užsakymų prekybininkai gali nukreipti kitais pristatymo kanalais.

Kinijos prekybininkai prekes perkelia į ES sandėlius

Augant tiesioginio siuntimo į ES išlaidoms, Kinijos elektroninės prekybos bendrovės ir pardavėjai ieško alternatyvių būdų pasiekti Europos vartotojus.

Viena iš galimybių – prekes didesniais kiekiais importuoti į ES sandėlius, o vėliau pirkėjams pristatyti jau iš Bendrijos teritorijos. Kita kryptis – bendradarbiavimas su vietos didmenininkais ir perpardavėjais, kurie prekes įsigytų didesnėmis partijomis ir parduotų galutiniams vartotojams.

Tokiu atveju pasikeičia ne tik pristatymo maršrutas, bet ir prekių deklaravimo tvarka. Pirkėjui Lietuvoje siunčiama prekė gali būti pagaminta Kinijoje, tačiau jos importo procedūros jau būna atliktos kitoje ES valstybėje.

Tokie pokyčiai yra logiškas prekybininkų atsakas į didėjančius tiesioginio siuntimo kaštus. Todėl muitinės ir mūsų skaičiai skiriasi: muitinė mato tik Lietuvoje deklaruojamas mažos vertės siuntas, o dalis prekių dabar atkeliauja iš ES sandėlių arba yra deklaruojamos kitose ES šalyse. Tai, kad muitinės statistikoje siuntų iš Kinijos beveik neliko, dar nereiškia, kad lietuviai nustojo pirkti Kinijos platformose. Kol kas neturime pakankamai duomenų, kad galėtume įvertinti, kokia srauto dalis iš tiesų persikėlė į kitus logistikos kanalus“, – pabrėžia T. Vaišvila.

Tai svarbi aplinkybė vertinant naujų mokesčių rezultatus. Vien Lietuvoje deklaruojamų siuntų statistika neatskleidžia, kiek Kinijos prekių iš tiesų pasiekia Lietuvos vartotojus ir kaip keičiasi jų apsipirkimo įpročiai.

ES keičia taisykles: už siuntas atsakys pačios prekybos platformos

Brangstančios siuntos iš Kinijos – tik dalis platesnės ES muitinės reformos, kuria siekiama iš esmės pakeisti internetinės prekybos priežiūrą. Naujosios taisyklės numato, kad už prekių importą ir su juo susijusias prievoles didesnė atsakomybė teks ne galutiniams pirkėjams, o elektroninės prekybos platformoms ir pardavėjams.

Rugsėjo 3 d. ES Taryba galutinai pritarė vienai didžiausių per pastaruosius dešimtmečius Bendrijos muitinės sistemos reformų. Jos nuostatos bus įgyvendinamos etapais.

Pagal atnaujintas taisykles elektroninės prekybos platformos iš trečiųjų šalių bus laikomos prekių importuotojomis ir privalės užtikrinti tinkamą muitinės formalumų atlikimą bei mokesčių sumokėjimą.

Tai reikšmingas pokytis tokioms platformoms kaip „Temu“, „AliExpress“ ar „Shein“, per kurias Europos vartotojai užsisako didelius kiekius nebrangių prekių. Iki šiol dalis su importu susijusių prievolių galėjo tekti galutiniams siuntų gavėjams, o naujoji sistema numato didesnę atsakomybę prekybą organizuojantiems verslams.

Griežtės ir sankcijos už muitinės reikalavimų nesilaikymą. Sistemingai pažeidžiančioms taisykles bendrovėms sunkiausiais atvejais galės būti skiriamos baudos, siekiančios iki 6 proc. ankstesnių metų importuotų prekių vertės. Taip pat numatyta galimybė panaikinti tam tikras muitinės lengvatas ar apriboti prieigą prie internetinės prekybos platformų.

Reforma numato ir ilgalaikius apmokestinimo pokyčius. Nuo liepos taikomas fiksuotas 3 eurų muitas yra laikina priemonė, kuri turėtų galioti iki 2028 m. liepos 1 d. Vėliau mažos vertės prekėms bus taikomi įprasti muitų tarifai, priklausantys nuo jų rūšies.

Taip pat panaikinama iki šiol galiojusi mažesnės nei 150 eurų vertės siuntų atleidimo nuo muito išimtis. Tai reiškia, kad ateityje muitai galės būti skaičiuojami ir nuo pirmojo importuojamos prekės vertės euro, atsižvelgiant į taikomus tarifus bei prekybos susitarimus.

Iki 2028 metų – bendra ES muitinės duomenų sistema

Dar viena svarbi reformos dalis – bendro ES muitinės duomenų centro steigimas. Jis turėtų palaipsniui pakeisti dalį dabar naudojamų nacionalinių informacinių sistemų ir tapti pagrindine platforma, per kurią įmonės teiks informaciją apie importuojamas bei eksportuojamas prekes.

Naujoji sistema leis muitinėms veiksmingiau keistis duomenimis, nustatyti rizikingas siuntas ir sutelkti patikras ten, kur pažeidimų tikimybė didžiausia.

Numatoma, kad surinkti duomenys bus analizuojami ir pasitelkiant dirbtinį intelektą bei mašininio mokymosi technologijas. Tai turėtų padėti aptikti neteisingas deklaracijas, įtartinus prekybos modelius ir galimus produktų saugos reikalavimų pažeidimus.

Elektroninės prekybos įmonėms naudotis naujuoju duomenų centru taps privaloma nuo 2028 m. liepos 1 d., o visiems kitiems prekybininkams – nuo 2034 m. kovo 1 d. Naujosios sistemos veiklą koordinuos ES muitinės institucija, įsikursianti Prancūzijos Lilio mieste. Numatyta, kad ji pradės veikti 2027 m.

Reforma taip pat numato supaprastintas procedūras patikimiausioms bendrovėms, kurios suteiks muitinėms išsamią informaciją apie savo prekių judėjimą ir tiekimo grandines.

Šie pokyčiai rodo, kad ES siekia ne vien padidinti smulkių siuntų kontrolę, bet ir iš esmės pertvarkyti tarptautinės elektroninės prekybos priežiūrą. Prekybininkams teks didesnė atsakomybė už į Europos rinką patenkančias prekes, o muitinės institucijos vis aktyviau remsis bendrais duomenimis ir rizikos analize.

Kalėdinis apsipirkimo sezonas taps rimtu išbandymu

Lapkritis ir gruodis tradiciškai yra vieni aktyviausių elektroninės prekybos mėnesių. Artėjant šventėms daugėja dovanų, aksesuarų, namų apyvokos reikmenų, dekoracijų ir kitų nebrangių prekių užsakymų.

Tačiau šiemet šventinio apsipirkimo laikotarpis sutaps su naujos rinkliavos įsigaliojimu. Tai gali paskatinti pirkėjus atidžiau vertinti galutinę užsakymo kainą, rečiau rinktis pavienius nebrangius gaminius arba ieškoti alternatyvų ES veikiančiose parduotuvėse.

Prekybininkams savo ruožtu teks spręsti, kokią papildomų mokesčių naštos dalį prisiimti patiems, o kokią įtraukti į pirkėjams siūlomas kainas.

Didžiausias neapibrėžtumas išlieka dėl to, ar sumažėję tiesioginių siuntų srautai reikš mažesnį vartojimą, ar tiesiog paspartins prekybos persikėlimą į ES sandėlius. Artėjantis kalėdinis sezonas gali suteikti daugiau duomenų apie šių pokyčių mastą.