Dyzelinui rado konkurentą: vilkikų CO2 pėdsaką mažina iki 90 proc.

Pradėjo nuo prognozuojamų maršrutų

Šiuo metu VMG biometanu varomus vilkikus naudoja žaliavoms, komponentams ir pusgaminiams gabenti tarp grupės gamyklų Lietuvoje. Pirmiausia pasirinkti reguliarūs maršrutai, kuriuose galima tiksliau prognozuoti ridą, degalų poreikį ir transporto apkrovimą.

Pradėjome nuo maršrutų, kuriuose srautai yra reguliarūs ir prognozuojami, todėl galėjome gana tiksliai įvertinti tokio transporto efektyvumą realiomis sąlygomis. Testavimo etapas parodė, kad mūsų vidinėje logistikoje biometanas gali būti praktiškai pritaikomas jau šiandien, todėl šį modelį planuojame palaipsniui plėsti“, – sako VMG grupės logistikos grupės vadovė Aistė Bočkutė-Damanskienė.

Pasak jos, prieš pasirinkdama biometaną grupė vertino ir kitas dyzelino alternatyvas – HVO degalus, elektrinius, vandeniliu bei skirtingų rūšių dujomis varomus vilkikus.

Sprendžiant, kuri technologija tinkamiausia, buvo vertinamas ne tik jos poveikis emisijoms, bet ir praktinis pritaikomumas: nuvažiuojamas atstumas, degalų papildymo galimybės, poveikis kasdieniam logistikos procesui bei eksploatacijos ekonomika.

Sunkiajame transporte neužtenka vertinti vien transporto priemonės emisijų. Vilkikas turi kasdien įveikti suplanuotus maršrutus, degalų papildymas negali stabdyti logistikos, o visas sprendimas turi būti ekonomiškai pagrįstas. Šiandien mūsų maršrutuose biometanas šiuos kriterijus atitinka geriausiai“, – teigia A. Bočkutė-Damanskienė.

Skaičiuoja iki 90 proc. mažesnį CO2 pėdsaką

VMG skaičiavimu, vertinant visą degalų ciklą, biometanu varomo vilkiko CO2 pėdsakas gali būti iki 90 proc. mažesnis nei naudojant dyzeliną.

Vienas reguliariai eksploatuojamas vilkikas per metus, bendrovės vertinimu, gali padėti sumažinti apie 61–75 tonas CO2 emisijų, o intensyviau naudojamas – iki 91 tonos. Dabar grupėje naudojami du vilkikai per metus esą gali sumažinti CO2 emisijas iki 150 tonų.

Bendrovė taip pat nurodo, kad, palyginti su dyzeliniais vilkikais, biometanu varomo transporto kietųjų dalelių emisijos gali būti iki 99 proc., o azoto oksidų – iki 90 proc. mažesnės. Tokie varikliai, įmonės teigimu, taip pat veikia tyliau.

Ekonomika priklauso nuo maršruto

Transporto bendrovės „Vaizga“ transporto direktorius Sigitas Kateila sako, kad biometano ekonominis patrauklumas pirmiausia priklauso nuo to, kur ir kaip transporto priemonė naudojama.

Bio-CNG vilkikas kainuoja daugiau, tačiau dalį šio skirtumo kompensuoja degalų sąnaudos. Realiai tai yra sprendimas pastoviems ir prognozuojamiems maršrutams. Kai žinai ridą ir degalinių vietas, ekonominį efektą galima gana tiksliai apskaičiuoti“, – sako S. Kateila.

Asociacijos „Biometanas Lietuvos transportui“ duomenimis, skaičiuojant pagal 2026 m. birželio kainas, biometanu varomo vilkiko eksploatacijos sąnaudos siekė apie 0,85 euro/km, o dyzelinu varomo – 0,87 euro/km.

Vis dėlto toks kainų santykis nėra universalus – ekonominis rezultatas priklauso nuo konkretaus maršruto, metinės ridos, transporto priemonės kainos, degalų sąnaudų ir galimybių patogiai papildyti degalus.

S. Kateilos teigimu, biometano naudojimo plėtrą artimiausiais metais daugiausia lems degalinių tinklas, valstybės paskatos alternatyviais degalais varomam transportui, kelių rinkliavų politika ir biometano bei dyzelino kainų skirtumas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad elektrinio sunkiojo transporto naudojimą dalyje regioninių ir ilgesnių maršrutų kol kas riboja nuvažiuojamas atstumas, įkrovimo infrastruktūra ir pačių transporto priemonių kaina. Todėl biometanas, jo vertinimu, gali būti viena pereinamojo laikotarpio alternatyvų įmonėms, siekiančioms jau dabar mažinti transporto parko emisijas.

Planuoja kelias dešimtis vilkikų

Kol kas VMG daugiausia dėmesio skiria vidiniams pervežimams, tačiau vėliau biometanu varomą transportą ketina pasitelkti ir gatavai produkcijai gabenti bei ilgesniuose vietiniuose ir tarptautiniuose maršrutuose.

Per artimiausius trejus metus grupė numato palaipsniui padidinti parką iki kelių dešimčių biometanu varomų vilkikų. Ilgesnio laikotarpio tikslas – iki 2030 m. pereiti prie tvaresnio vidinės logistikos modelio.

Išplėtus parką ir biometaną pradėjus naudoti didesniame maršrutų tinkle, VMG skaičiuoja, kad metinis CO2 emisijų sumažėjimas galėtų siekti apie 500–720 tonų.

Mūsų tikslas yra palaipsniui mažinti logistikos emisijas visoje tiekimo grandinėje. Pradėjome ten, kur pokytį galime tiksliausiai išmatuoti ir kontroliuoti, tačiau vidiniai pervežimai yra pirmasis etapas. Toliau vertinsime galimybes biometanu gabenti ir galutinę produkciją bei jį naudoti ilgesniuose maršrutuose“, – sako A. Bočkutė-Damanskienė.